Kaupti finansinę pagalvę – keturiasdešimtmečių užsiėmimas?

Tik trečdalis lietuvių vienu iš savo finansinių prioritetų laiko finansinės pagalvės kaupimą juodai dienai. Kaupti finansinį turtą Lietuvoje labiausiai linkę keturiasdešimtmečiai – 36 proc. jų paminėjo finansinę pagalvę kaip svarbų finansinį tikslą. Kitų amžiaus grupių gyventojams ji mažiau svarbi, o finansinės atsargos užsitikrinimą prioritetu laiko pusė visų amžiaus grupių estų ir latvių.

SEB banko inicijuotas Baltijos šalių gyventojų finansinių poreikių tyrimas parodė, kad ypač išsiskiria Baltijos šalių jaunimo prioritetai – Lietuvoje finansinės atsargos kaupimą vienu svarbiausių žingsnių laiko 26 proc. 18–29 metų  gyventojų, o Latvijoje ir Estijoje kaip prioritetą tai įvardijo 58 proc. jaunų estų ir 48 proc. latvių. 

Nors latviai ir estai finansine atsarga rūpinasi labiau negu lietuviai, pensijai kaupti jie neskuba taip pat kaip ir mes. Taupymą pensijai kaip vieną svarbiausių finansinių tikslų įvardija vos 7 proc. lietuvių. Vėlgi daugiausiai tokių (11 proc.) yra tarp 40–49 metų  gyventojų, mažiausiai – tarp jaunimo (2 proc.). Estijoje kaupimą pensijai finansiniu prioritetu laiko 11 proc. gyventojų, Latvijoje – 13 proc.,  o mažiausiai tam abiejose šalyse nusiteikęs jaunimas. 

„Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai nėra labai apsisprendę taupyti – mūsų kaimynai daug rimčiau vertina finansinės atsargos klausimą. Visose šalyse gyventojai vis dar linkę atidėti ir kaupimą pensijai, kuri labiausiai ima rūpėti keturiasdešimtmečiams ar dar vyresniems gyventojams.  Praktika rodo, kad, norint sukaupti pakankamas papildomas pajamas senatvėje, svarbu pradėti kuo anksčiau ir kaupti ilgą laiką“, –  komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Pasak jos, tai, kad dešimtadalis Baltijos šalių gyventojų rūpinasi kaupiama pensija,  tikrai  yra mažas rodiklis. Tokia situacija kelia nemažai finansinės įtampos namų ūkiams ir toliau skatina gyventojų lūkestį, kad jais pasirūpinti turi kažkas kitas, pavyzdžiui, valstybė. 

Tyrimo duomenimis, investavimo svarba vis dar ribotai suvokiama visose Baltijos šalyse. Tai, kad investicijos yra vienas svarbiausių finansinių tikslų, nurodo 12 proc. lietuvių. Daugiausia tokių  vėlgi tarp 40–49 metų  gyventojų (18 proc.). Estijoje investicijos bendrai labiausiai rūpi 13 proc. gyventojų, tik daugiausia tokių žmonių tarp 18–39 metų  gyventojų. Latvijoje investicijas savo finansiniu prioritetu laiko 9 proc. gyventojų,  o labiausiai jos rūpi jaunimui iki 29 metų. 

„Verta pastebėti, kad bendros finansinio turto kaupimo tendencijos  vertinant demografiniu atžvilgiu  nesikeičia. Daugiau finansiniu saugumu rūpinasi didesnių miestų gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes pajamas. Ši tendencija būdinga gyventojams visose trijose Baltijos šalyse, – sako E. Dovbyšienė. – Tačiau dažniausiai finansinė pagalvė ar didesnė pensija turėtų būti daug svarbesnė mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, nes netikėti gyvenimo atvejai juos užklumpa dažniausiai tada, kai finansinė padėtis nėra gera, o ir būsima pensija greičiausiai netenkins jų poreikių“. 

Baltijos šalių gyventojų finansinių prioritetų tyrimą šių metų kovo mėn. atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, buvo apklausta po 1 tūkst. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.