Lietuviai finansiškai saugūs jaučiasi tik sutaupę virš 10 tūkst. eurų

Lietuviams nebeužtenka turėti baziniams poreikiams reikalingo finansinio rezervo. Net 37 proc. gyventojų finansiškai saugiai jaustųsi tik tuomet, kai sukauptų daugiau nei 10 tūkst. eurų, rodo SEB banko atliktas tyrimas. Tai gerokai daugiau nei įprastai rekomenduojamas 3–6 mėnesių išlaidų rezervas nenumatytoms aplinkybėms. Kas lemia didesnius gyventojų poreikius?

„Jei to paties klausimo apie finansinį saugumą gyventojų būtume paklausę dar prieš euro įvedimą, greičiausiai būtume išgirdę atsakymą, kad saugumo jausmą suteiktų apie 10 tūkst. litų. Remtis apvaliu skaičiumi, kuris psichologiškai atrodo reikšmingas, buvo populiaru ir anksčiau. Tačiau prieš dešimtmetį 10 tūkst. litų išties atitiko vidutines pajamas gaunančių asmenų keleto mėnesių išlaidas. Šiek tiek kitokia situacija yra šiuo metu – gyventojų įvardijama 10 tūkst. eurų suma yra gerokai didesnė už kelių mėnesių vidutines pajamas gaunančio asmens būtinas išlaidas“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.

Anot ekspertės, gyventojai ieško ne tiksliai matematinio įvertinimo, kiek lėšų prireiktų išgyventi nenumatytus scenarijus (keičiant darbą ar netikėtai jo netekus, susirgus). Daugiau žmonių orientuojasi į emociškai raminančią ribą ir papildomą komfortą. Galima sakyti, kad emocinis finansinio saugumo taškas per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė kartu su valiuta – 3 tūkst. eurų, kurie atitiktų apie 10 tūkst. litų, šiuo metu būtų pakankama santaupų suma tik 12 proc. gyventojų. Tuo metu finansinė pagalvė nuo 5 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų saugumo jausmą suteiktų apie 26 proc. gyventojų.

„Įdomu tai, kad gyventojai ne tik sako norintys didesnių santaupų, bet ir imasi veiksmų – SEB banko klientai kaupiamajame indėlyje vidutiniškai laiko po 9,7 tūkst. eurų, o taupantys tiek kaupiamajame, tiek terminuotame indėlyje vidutiniškai tam turi atsidėję po 15 tūkst. eurų. Taigi, likvidžiose priemonėse išties laikomas pakankamai didelis santaupų kiekis“, – teigia S. Strockytė-Varnė.

Gyventojai nori didesnės apsaugos nei bazinis rezervas

Remiantis skirtingais šaltiniais, vidutines ar aukštesnes pajamas uždirbantis asmuo Lietuvoje būtinosioms išlaidoms per mėnesį išleidžia nuo 800 eurų iki 1200 eurų ir daugiau. Taigi, laikantis populiarios 3–-6 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervo taisyklės, finansinėje pagalvėje reikėtų sukaupti nuo 2400 eurų iki 7200 eurų. Tačiau daug gyventojų saugumą suvokia su tam tikra premija, kurios dydis nebūtinai yra susijęs su racionaliu skaičiavimu.

„Pastaraisiais metais susidūrėme su įvairiomis neapibrėžtomis situacijomis: COVID-19 pandemija, kintančia ekonomine šalies padėtimi, geopolitinėmis įtampomis. Jos paskatino kiek rimčiau vertinti netikėtų aplinkybių scenarijus ir savo lūkesčius. Gausiau pasirūpinti santaupomis taip pat skatina noras sukaupti reikiamą lėšų sumą pradiniam būsto paskolos įnašui, planuojamas šeimos pagausėjimas ar baimė, kad mažesnių santaupų tam tikrose situacijose nepakaks“, – pažymi S. Strockytė-Varnė.

Finansinė pagalvė, ekspertės teigimu, dažniau suvokiama ne tik kaip finansinis resursas, bet ir tam tikras ramybės garantas – rezervas, kuris mažina stresą dėl neapibrėžtumo, leidžia geriau kontroliuoti situaciją ir drąsiau gyventi.

Tiesa, dalis gyventojų papildomų lėšų finansinėje pagalvėje norėtų turėti visai ne tokioms rimtoms aplinkybėms spręsti – paklausti, kokios išlaidos jiems yra būtinos, net 17 proc. apklaustųjų nurodė, kad joms priskirtų keliones, dar apie 15 proc. – pramogas. Taigi, dalis gyventojų papildomų lėšų finansiniame rezerve norėtų numatyti tiesiog tam, kad ir nenumatytų aplinkybių metu gyventų patogiau ir laisviau.

Kaip apskaičiuoti savo finansinio komforto zoną?

Siekiant apskaičiuoti reikiamą santaupų dydį, rekomenduojama tiksliai įvertinti, kiek pinigų per mėnesį išleidžiate būtinoms išlaidoms: maistui, vaistams, mokesčiams. Kiekvieno žmogaus būtinųjų išlaidų rūšys skiriasi, tad gerai apgalvokite, be ko negalėtumėte išgyventi net laikinai? Būtinosios išlaidos yra minimali suma, kurią turėtumėte sukaupti nenumatytoms situacijoms.

„Nors dažniausiai siūloma turėti 3–6 mėn. būtinųjų išlaidų rezervą, individualų mėnesių skaičių reikėtų pasirinkti atsižvelgiant ir į savo darbo sritį, jos paklausą. Jei netikėtai praradę darbą, naujoje vietoje įsidarbinti galėtumėte greitai, jūsų profesija yra paklausi, gali užtekti sukaupti kelių mėnesių pajamų dydį atitinkantį finansinį rezervą. Tačiau jei dirbate specifinėje srityje ir jaučiate, kad darbo paieškos galėtų užtrukti, kai kuriais atvejais geriau orientuotis net ir į 12 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervą“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Finansinės pagalvės dydis, anot ekspertės, turėtų priklausyti ir nuo šeimos dydžio – ar gyvenate vienas, ar taip pat išlaikote kitus šeimos narius, vaikus, augintinius. Tuomet skaičiuodami turėtumėte įtraukti ir jiems išlaikyti reikalingas išlaidas. 

S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad galutinė finansinio saugumo stotelė kiekvienam žmogui yra skirtinga ir labai individuali. Jeigu jaučiate, kad norisi turėti ir tam tikrą komforto premiją – galite įtraukti ir ją, tačiau siūloma nepersistengti ir nepamiršti, kad finansinėje pagalvėje laikomos santaupos turi būti greitai ir lengvai pasiekiamos.

Jei nerimaujate dėl rezervo – tai ženklas, kad nesate pasirengęs

„Jei jūsų neapleidža mintis, kad finansiškai saugiai jausitės tik sukaupę 10 tūkst. eurų – tai yra ir tam tikras ženklas, kad norite būti pasirengęs netikėtoms aplinkybėms, bet dar nesate to padaręs. Priimkite tai kaip tam tikrą motyvaciją pradėti. Net ir 10 eurų kas mėnesį atidėti į kaupiamąją sąskaitą ilgainiui virsta išugdytu įpročiu, kuris padeda užsitikrinti ilgalaikę finansinę pagalvę ir jaustis ramiau“, – apibendrina SEB banko atstovė.

Tam, kad susitaupyti norimą lėšų sumą būtų lengviau, siūloma siekiamą finansinės pagalvės dydį suskirstyti į dalis. Pavyzdžiui, jei nuspręsite, kad jūsų komforto zona – 10 tūkst. eurų rezervas, o jo kaupti dar nesate pradėję, tikslo galite siekti etapais: pirmiausiai sukaupti 3 tūkst. eurų, po to – 5 tūkst. eurų, dar vėliau – 7 tūkst. eurų. Kiekvienas etapas suteiks daugiau pasitikėjimo ir ramybės, motyvuos nesustoti, kol pasieksite galutinį tikslą. 

Taip pat rekomenduojama taupyti palaipsniui, nusistačius tokią pinigų sumą, kuri būtų pasiekiama ir reikšmingai nekeistų gyvenimo kokybės, nemažintų motyvacijas. Geriausia pinigus, skirtus taupymui, atidėti vos gavus darbo užmokestį – taip lengviau išmokti disciplinos ir neišleisti visko. Šį sprendimą galima ir automatizuoti – interneto banke nustatyti, kokią dalį pajamų į kaupiamąją banko sąskaitą kas mėnesį norėtumėte pervesti automatiškai. Taip dar labiau sumažinama tikimybė, kad netikėti finansiniai sprendimai išmuš iš ritmo ar tiesiog pamiršite atidėti lėšų taupymui.

Taupant dažniausiai siekiama neišleisti visų pajamų, tačiau verta galvoti ir apie sprendimus, kurie padėtų jų uždirbti daugiau, gauti papildomų finansinių įplaukų. Pavyzdžiui, parduoti nereikalingus drabužius, knygas ar daiktus – šiuolaikinės technologijos tai daryti leidžia itin patogiai ir greitai. Be to, tokie sprendimai prisideda ir prie kitų žmonių finansinės gerovės – reikiamus daiktus įsigyti naudotus ir pigiau.

Tyrimą šių metų balandį SEB banko užsakymu apklausą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Buvo apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų, 1 004 Latvijos gyventojai ir 1 000 Estijos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.