Iveta Pigagienė. Moterų ilgaamžiškumo paradoksas: gyvename ilgiau, bet ar geriau?

Kovo pradžia – laikas, kai daugiau dėmesio skiriame moterų padėčiai visuomenėje, lygioms teisėms ir galimybėms. Vienas iš svarbių aspektų, kur išryškėja vyrų ir moterų atskirtis – finansinis saugumas senatvėje. Tai viena iš mažiau matomų nelygybės formų, kuri pasiveja vėliausiai, kuomet kažką keisti yra sudėtingiausia. Statistika rodo, kad moterys Lietuvoje gyvena 8 metais ilgiau nei vyrai ir būtent joms tenka gyventi ilgesnį laikotarpį su mažesnėmis pajamomis.    

Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pajamų senatvėje pastebimas visose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse. Didžiausias atotrūkis nustatytas Japonijoje, kur vidutinė moterų pensija beveik perpus mažesnė nei vyrų. Dideliu atotrūkiu pasižymi ir kai kurios Europos šalys – pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Austrijoje skirtumas tarp vyrų ir moterų gaunamos pensijos yra daugiau nei trečdalis (36 proc.). 

Lygybė skurde – tai nėra sėkmė 

Mūsų šalis šiame kontekste neatrodo itin blogai – Lietuvoje atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų siekia 12 proc., tačiau sąlyginė lygybė skurde nėra sėkmė: Lietuvos gyventojų gaunamos pensijos yra vienos iš mažiausių Europoje, todėl skurdo lygis tarp senjorų vis dar yra labai aukštas: net 42 % moterų virš 65 metų gyvena ties skurdo riba – tai 1,5 karto daugiau nei vyrų.

Norėdami pakeisti šią situaciją, turime suprasti, kas lemia jos susidarymą. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų susidaro dėl kelių faktorių. 

Pirma, vis dar egzistuoja skirtumas tarp vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų – vidutinis moterų gaunamas atlyginimas Lietuvoje yra 9 proc. mažesnis nei vyrų. Mažesnis atlyginimas tiesiogiai susijęs su mažesne „Sodros“ pensija, be to, jis reiškia ir mažesnes finansines galimybes kaupti pensijai papildomai. 

Taip pat nemažą įtaką turi ir karjeros pertraukos dėl vaikų auginimo. Šios pertraukos dažnai pristabdo karjeros augimą, be to, gali smarkiai sumažinti būsimą pensiją. Mūsų skaičiavimais, vidutinį atlyginimą gaunanti moteris, du kartus išėjusi vaiko priežiūros atostogų po du metus, pensijai sukaups apie 15 proc. mažiaus nei vidutinį atlyginimą gaunantis vyras[1]. Toks atotrūkis susidaro dėl mažesnio moterų gaunamo vidutinio atlyginimo ir karjeros pertraukų auginant vaikus. 

Galiausiai moterys vis dar mažiau linkusios investuoti ir kaupti savo pensijai papildomai. Mūsų duomenys rodo, kad III pakopos pensijų fonduose moterų sukaupta suma yra daugiau nei trečdaliu (36 proc.) mažesnė nei vyrų. II pakopos fonduose, kur kaupimui skiriama 3 proc. nuo atlyginimo, o valstybė prideda dar 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, moterų ir vyrų sukauptos sumos atotrūkis siekia 12 proc. moterų nenaudai.            

Taigi finansinė nepriklausomybė senatvėje nėra abstrakti ateities problema. Nors rezultatus matysime tik sulaukus pensinio amžiaus, sprendimus dėl savo finansinės ateities svarbu priimti jau šiandien. Svarbu stiprinti savo finansinį savarankiškumą – nuolat investuoti į savo žinias ir profesinį augimą, būti drąsioms reikalauti sąžiningo atlygio. Ne mažiau svarbu pradėti kaupti pensijai kuo anksčiau – geriausia nuo pirmojo atlyginimo – ir nenutraukti kaupimo net karjeros pertraukų metu. Šeimoje svarbu susitarti, kaip persiskirstyti biudžetą taip, kad motinystės laikotarpiu būtų užtikrintas kaupimas ne tik vyro, bet ir moters ateičiai. 

Kaupiant pensijai svarbu nuoseklumas ir ankstyva pradžia – net ir nedidelės, bet reguliarios įmokos gali turėti milžinišką poveikį dėl sudėtinių palūkanų galios. Tam, kad galėtume užsitikrinti bent 70% savo buvusių pajamų, svarbu pasinaudoti visomis pensijų sistemos galimybėmis: II ir III pakopos fondais bei darbdavio kaupimu. Tai yra vieni paprastesnių ir lengvai prieinamų būdų kaupti savo pensijai.   

Komentaro autorė – Iveta Pigagienė, „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė