Paulius Kabelis. Beveik 40 proc. lietuvių II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto sudaro investicinė grąža

Antros pakopos pensijų fonduose lėšas senatvei kaupia ir investuoja daugiau nei 1,4 milijono šalies gyventojų. Praėjusių metų pabaigoje šiuose fonduose iš viso buvo sukaupta apie 9,1 mlrd. eurų, o viso laikotarpio investicinė grąža sudarė net 38 proc., apie 3,5 mlrd. eurų . Kuo ilgesnis laikotarpis – tuo didesnė potenciali grąža, todėl didžiausią antros pakopos pensijų fondų vertę senatvėje pajaus tie gyventojai, kurie lėšas kaupė reguliariai ir ilgai.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) renkami duomenys puikiai atskleidžia, kad antros pakopos pensijų fondų rezultatai išties reikšmingi, o juose dalyvaujantys gyventojai pensiją pasitiks gerokai ramesni nei tie asmenys, kurie lėšų senatvei papildomai nekaupė. Pavyzdžiui, nuo 2004 m. antros pakopos pensijų fonde dalyvavęs vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo šiemet jau bus sukaupęs apie 17 tūkst. eurų – panašiai tiek, kiek sudaro jo vienerių metų pajamos .  

Ilguoju laikotarpiu „Sodros“ mokama pensija gali sudaryti tik apie 30 proc. asmens buvusio darbo užmokesčio, rodo Lietuvos banko duomenys. Tuo metu antros pakopos pensijų fonduose kaupiantys asmenys ilguoju laikotarpiu galėtų gauti apie 15 proc. didesnę, bendrai – iki 45 proc. buvusio atlygio siekiančią pensiją. Kalbant absoliučiais skaičiais, antros pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos pensiją galėtų padidinti net iki pusantro karto. Vis dėlto, ir to gali nepakakti – siekiant išlaikyti panašų gyvenimo lygį kaip iki pensijos, rekomenduojama sukaupti tiek santaupų, kad drauge su „Sodros“ mokama dalimi pasiektumėte apie 70–80 proc. buvusių pajamų. Tai padaryti įmanoma didinant įmokas į antros pakopos pensijų fondus, papildomai kaupiant ir trečiosios pakopos pensijų fonduose.

Dar vienas svarbus faktas – Lietuvos pensininkų skurdo rizikos lygis ir taip yra labai aukštas. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. jis sudarė net 36,9 proc. – tokia dalis asmenų, vyresnių nei 65 metų, turėjo išgyventi už mažiau lėšų, nei reikia baziniams žmogaus poreikiams tenkinti. Prastėjanti demografinė šalies padėtis – mažėjantis gimstamumas ir augantis senyvo amžiaus žmonių skaičius – riziką dar labiau didins.

Todėl iš anksto planuoti finansus senatvei ypatingai svarbu mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Papildomas kaupimas ateičiai reikšmingai prisideda prie rizikų mažinimo.

Vien mūsų UAB „SEB investicijų valdymas“ valdomuose antros pakopos pensijų fonduose vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys sudaro daugiau nei pusę visų kaupiančiųjų. Šių gyventojų investicijoms ypatingai didelę reikšmę turi valstybės paskata į antros pakopos pensijų fondus už gyventojus kas mėnesį įmokėti po 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio siekiantįis įnašąas (šiemet tai sudaro 364 eurus). Daugiau nei 30 proc. kaupiančiųjų mūsų fonduose ši valstybės paskata sudaro pusę ar didesnę dalį mėnesinio įnašo.

Pasitraukus pensija gali sumažėti net perpus

Neseniai patvirtina pensijų reforma atvers galimybę iš antros pakopos pensijų fondų pasitraukti netikėtai susirgus sunkia liga ar netekus dalyvumo – tai padaryti gyventojai galės bet kada. Taip pat planuojama suteikti dviejų metų laikotarpį, per kuriuos kaupiantieji galės nuspręsti, ar kaupti toliau, ar sustabdyti dalyvavimą fonduose ir atsiimti asmeniniais įnašais sukauptą lėšų sumą bei uždirbtą investicinę grąžą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad „Sodros“ ir valstybės suteikta paskata ir už kiekvieną kaupiantįjį įmokėtos lėšos gyventojams nebūtų išmokamos – , jos būtų grąžintos „Sodrai“ ir paverstos „Sodros“ pensijos apskaitos vienetais.

Situaciją geriausiai iliustruoja konkretūs skaičiai ir potencialūs scenarijai. Atsižvelgiant į numatytas sąlygas, 35 metų gyventojas, kurio atlyginimas sudaro yra 1500 eurų „į rankas“ ir kuris šiai dienai antros pakopos pensijų fonde yra sukaupęs apie 13 tūkst. eurų, nusprendęs pasitraukti iš fondo atgautų apie 8,7 tūkst. eurų. Likusi dalis, apie 4,3 tūkst. eurų „Sodros“ ir valstybės įneštų lėšų, būtų grąžinta „Sodrai“ ir paversta pensijos apskaitos vienetais. Nutraukus kaupimą antros pakopos pensijų fonde, šio asmens pensija, tikėtina, būtų apie 46 proc. mažesnė nei tuo atveju, jei jis kaupimą tęstų. Jei asmuo kaupimą tęstų ir į pensiją išeitų 65 metų, antros pakopos fonde sukaupta suma galėtų siekti apie 180 tūkst. eurų. Net 37 proc. šios sumos sudarytų „Sodros“ ir valstybės įneštos lėšos ir iš jų uždirbta investicinė grąža.

Jei tokį pat pavyzdį pritaikytume 40 metų asmeniui, kurio atlyginimas sudaro 3 tūkst. eurų į rankas, nusprendęs pasitraukti iš fondo jis pensijoje gautų 41 proc., tokio pat pajamų lygio 50-metis – 28 proc. mažesnę pensiją.

Lankstumas be rimtos priežasties kainuos brangiai

Taigi lankstumas, kurį suteiks neseniai patvirtinta pensijų reforma, kainuoja brangiai ir neapsimoka, jei juo gyventojai naudosis be reikšmingos priežasties.

Įgyvendindama tokią pensijų reformą, šiandieninė valdžia iš esmės sako, kad už savo finansinę situaciją esate atsakingi patys.

Šiuo metu aktualu iš naujo įvertinti, kokią dalį pajamų skiriate taupymui ir investavimui, ar atidedamos pinigų sumos atitinka jūsų lūkesčius dėl finansinės ateities. Išanalizuokite skirtingus scenarijus – tikintis sukaupti didesnę nei 50 proc. buvusio darbo užmokesčio siekiančią pensiją, verta pasidomėti trečios pakopos pensijų fondais ir kitomis investicinėmis priemonėmis. Atsižvelkite į artimųjų poreikius – jei iki pensijos nesukaupiama pakankamai lėšų, senatvė gali tapti ne užtarnautu poilsiu, o našta artimiausiems. Linkiu, kad taip nenutiktų.
 

Komentaro autorius Paulius Kabelis, UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius