Paulius Kabelis. Lietuvos pensijų fondai – tarp EBPO lyderių
Lietuvos pensijų fondai jau ne vienerius metus demonstruoja puikius rezultatus, o paskutiniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys tai tik dar kartą patvirtina. Pagal 2024 metų rodiklius Lietuva patenka tarp trijų EBPO šalių lyderių – mūsų pensijų fondai pagal uždirbtą investicinę grąžą užėmė trečiąją vietą tarp EBPO valstybių.
Šis įvertinimas nėra atsitiktinis. Tai – nuoseklaus darbo, gerų strateginių sprendimų ir brandžios trijų pakopų pensijų sistemos rezultatas. Lietuvos pensijų fondai jau 2019 m. buvo pripažinti geriausiais EBPO mastu, o 2021 ir 2023 m. tvirtai laikėsi tarp penkių stipriausių. Tai rodo, kad mūsų šalies pensijų sistema išėjo iš „besivejančiųjų“ kategorijos ir tapo pavyzdžiu net didžiausioms pasaulio šalims, kur pensijų fondai veikia daugybę dešimtmečių.
Lietuvos pensijų fondų turtas augo triskart daugiau nei EBPO vidurkis
Vien 2024 m. Lietuvos pensijų fondų dalyvių turtas išaugo 28,5 proc., tai vienas spartesnių augimo tempų per pastarąjį dešimtmetį. Pagal šį rodiklį kartu su Latvija (24,1 %) ir Estija (22,1 %) Lietuva patenka į penketuką greičiausiai augančių EBPO šalių, daugiau nei tris kartus viršydama EBPO vidurkį (8,5 %).
Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas ką tik perkopė 10 mlrd. eurų. Nedaug kas patikėtų, kad maždaug 38 proc. viso sukaupto turto sudaro vien investicinė grąža .
Šie rezultatai rodo, kad Lietuvos pensijų sistema ne tik stabiliai auga, bet ir geba prisitaikyti prie svyravimų finansų rinkose. Tai ypač svarbu kalbant apie ilgalaikį finansinį užtikrintumą, nes sėkmingai veikianti pensijų sistema yra ne tik kiekvieno kaupiančiojo interesas, bet ir visos šalies socialinės gerovės pamatas.
Investicijų grąža lenkiame JAV
Baltijos šalių patirtis rodo, kad mažesnės, bet lankstesnės ir disciplinuotos rinkos gali pasiekti puikių rezultatų, kai yra subalansuota sistema ir atsakinga priežiūra. 2024 m. Baltijos šalių pensijų fondų investicinė grąža buvo aukštesnė nei JAV, Norvegijos, Vokietijos ar Nyderlandų. Tai leidžia permąstyti ilgai gyvavusį įsitikinimą, kad Vakarų pensijų sistemos yra efektyvesnės. Tiesa, šiose šalyse stabiliai dešimtmečius veikiančios pensijų sistemos leido gyventojams sukaupti 100 proc. ar net 200 proc. nuo BVP siekiantį turtą, o Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 12 procentų .
Lietuvos pensijų fondų sėkmė – tai ne tik investicijų grąžos klausimas. Trijų pakopų pensijų sistema, 2004 metais įdiegta Lietuvoje, buvo naudingas ir toliaregiškas žingsnis. Ji leido sukurti tvirtą mechanizmą, užtikrinantį, kad kiekvienas lietuvis kartu su valstybės paskata gali sukaupti reikšmingą turtą geresnei ateičiai. Artėjanti II pakopos reforma taps rimtu egzaminu mūsų visuomenei, bet išlaikydami teisingą kryptį ir toliau stiprindami pasitikėjimą pensijų kaupimu, galime užtikrinti, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų galimybę senatvėje gyventi taip, kaip norisi, o ne taip kaip gaunasi.
Komentaro autorius Paulius Kabelis, UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius
