SEB bankas: Lietuvoje jau investuoja kas antras, likusiems įdarbinti pinigus trukdo mitai ir baimė

Vienas iš penkių gyventojų Lietuvoje teigia, kad geriausia pradėti investuoti gavus palikimą. Tiek pat žmonių laikosi nuomonės, kad investavimo startas galėtų įvykti gavus pirmąjį darbą, rodo SEB banko iniciatyva Baltijos šalyse atliktas gyventojų taupymo ir investavimo tyrimas. Taip pat paaiškėjo, kad investuojančių gyventojų dalis Lietuvoje yra didesnė negu Latvijoje ir Estijoje. Mūsų šalyje 18–74 metų žmonės labiausiai linkę investuoti į nekilnojamąjį turtą, trečios pakopos pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą ir akcijas.

„Nors investuojančių gyventojų Lietuvoje daugėja, tačiau tyrimas atskleidė, jog maždaug 2 iš 5 asmenų yra įsitikinę, kad investavimas turi prasidėti gavus didelę pinigų sumą ar palikimą. Dėl to tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse vis dar gajus mitas, kad investavimui tiesiog nepakanka pinigų, net ir turint pakankamai santaupų“, – teigia Kristina Ruseckienė, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė. Pasak jos, tam tikras slenkstis investavimui Lietuvoje kyla ir dėl gyventojų orientacijos į NT, kur startas paprastai siejamas su didelėmis lėšų sumomis.

Tyrimas atskleidė, kad investuotojais save gali vadinti 54 proc. Lietuvos, 50 proc. Latvijos ir 47 proc. Estijos gyventojų. Žmonės Lietuvoje labiausiai yra įpratę investuoti į NT, trečios pakopos pensijų fondus ir investicinį gyvybės draudimą.

Skirtingas amžius – skirtingi pasirinkimai

K. Ruseckienė pastebi, kad lyginant skirtingo amžiaus gyventojų pasirinkimus, Lietuvoje 18–29 metų žmonės labiausiai domisi bendrovių akcijomis ir į jas investuoja, 30–49 metų asmenys yra linkę investuoti į NT ir trečios pakopos pensijų fondus, o 50–74 metų grupėje populiariausias pasirinkimas yra NT ir investicinis gyvybės draudimas.

Lyginant šių metų apklausos duomenis su pernykščiais, populiarumą tarp investuotojų Lietuvoje labiausiai augino investicinių fondų vienetai. Šiemet daugiau žmonių investuoja į akcijas, į biržoje prekiaujamus fondus (angl. ETF) ir obligacijas. O investuojančių į kriptovaliutas gretos sumažėjo.

SEB banko duomenys patvirtina šias tendencijas – banko klientai vis daugiau dėmesio skiria investavimui, o pirmą kartą pradėjusių investuoti klientų skaičius 2025 m. pirmą ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo net 54 procentais.

Atkreipia dėmesį į investicijų paskirstymą laike

Tyrimo duomenimis, beveik du trečdaliai (64 proc.) gyventojų palaiko nuomonę, kad investuoti geriau periodiškai – kas mėnesį po 100 eurų, negu vieną kartą per metus nukreipti 1200 eurų sumą.

„Praktika rodo, kad investuojant reguliariai, didėja tikimybė išvengti rinkos svyravimo poveikio investicijų vertei. Periodiškai perkant investicinių vienetų (akcijų, fondo vienetų, ETF ir kt.) skirtingomis kainomis, už aukštą kainą nuperkama mažiau, o už žemą daugiau. Dėl to vidutinė pirkimo kaina ilgainiui išsilygina, kartu sumažinama rizika investuoti didelę sumą pačiu netinkamiausiu momentu, pavyzdžiui, prieš pat rinkos nuosmukį, kai kaina yra aukščiausiame taške“, – komentuoja SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė.

K. Ruseckienė priduria, kad investuojant kas mėnesį, pinigai pradeda anksčiau generuoti grąžą. Skaičiavimai rodo, kad net ir nedidelė suma, pradėjusi augti anksčiau, ilgainiui gali duoti didesnį sudėtinių palūkanų efektą. „Pastebime, kad ir mūsų klientai vis dažniau renkasi reguliarų investavimą. 2025 m. pirmą ketvirtį klientų, pradedančių reguliariai investuoti su investicijų robotu, skaičius išaugo beveik 50 procentų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Didžioji dalis naujų investuotojų renkasi būtent SEB investicijų roboto ir mikro investavimo sprendimus, kurie leidžia pradėti su minimaliomis sumomis“, – teigia K. Ruseckienė.

Santaupų turi 3 iš 4 gyventojų, bet dažnas bijo įdarbinti pinigus

Pasak K. Ruseckienės, ne mažiau svarbu ir tai, kad reguliarus investavimas formuoja disciplinuotą taupymo ir investavimo įprotį. O kad Lietuvoje gyvenantys žmonės moka taupyti, rodo apklausos rezultatai – turintys santaupų nurodė 73 proc. respondentų.

„Be to, verta atkreipti dėmesį, kad investuoti didelę sumą vienu kartu gali būti psichologiškai sunkiau – jaučiama didesnė baimė prarasti daug pinigų. O mažesnės reguliarios investicijos yra psichologiškai lengviau valdomos ir leidžia palaipsniui priprasti prie investavimo proceso“, – teigia SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė K. Ruseckienė.

Kaip parodė tyrimas, galimo nuostolio baimė yra viena iš trijų pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse susilaiko nuo investicijų. Kitos dvi – žinių trūkumas ir nuomonė, kad nepakanka santaupų ir pajamų. Tuo metu SEB klientų praktika rodo, kad sėkmingai pradėti investuoti galima nuo nedidelių sumų. Svarbiausia – pradėti kuo anksčiau bei disciplinuotai laikytis ilgalaikės investavimo strategijos.

Tyrimą šių metų balandį SEB banko užsakymu apklausą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Buvo apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų, 1 004 Latvijos gyventojai ir 1 000 Estijos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.