SEB banko tyrimas: kišenpinigiai vaikams šiemet – dosnesni

Kišenpinigių vaikams skiria 9 iš 10 tėvų. SEB banko iniciatyva Lietuvoje atlikta apklausa rodo, kad didžioji dalis tėvų per mėnesį vienam vaikui greta pinigų maistui yra linkę duoti iki 40 eurų, kuriuos jis ar ji gali išleisti savo norams tenkinti. Asmeninių finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad prieš pradedant vaikui skirti kišenpinigių, svarbu susitarti dėl taisyklių, kaip šias lėšas galima leisti. 

„Pirmiausia, kiekvienam vaikui būtina užtikrinti, kad jis reguliariai valgytų kokybišką maistą – namuose, mokyklos valgykloje ar kavinėje. Antra, maistui skirtus pinigus verta atskirti nuo lėšų, kurias vaikas gali išleisti savo nuožiūra, norams tenkinti. Kai vaikas naudojasi mokėjimo kortele, šias išlaidas sekti ir valdyti patogiausia pasitelkus išmaniąją programėlę. Mėnesio išlaidų išklotinė paprastai parodo ir tam tikrus vaiko polinkius, ir taupymo galimybes“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.

Kiek daugiau nei pusė (56 proc.) tėvų teigė atskiriantys vaikui duodamus kišenpinigius nuo maistui mokykloje skirtų pinigų.

Padaugėjo tėvų, per mėnesį skiriančių 21–40 eurų

Per neseniai atliktą apklausą paaiškėjo, kad beveik trečdalis (32 proc.) tėvų Lietuvoje vienam vaikui per mėnesį skiria 21–40 eurų siekiančią sumą. Pernai šią sumą skirdavo mažesnė respondentų dalis – ketvirtadalis. Palyginti su pernai, šiek tiek sumažėjo dalis tėvų, kurie vaikui per mėnesį skiria iki 20 eurų maistui ir kitiems poreikiams patenkinti, o 41–80 eurų skiriančiųjų dalis išliko tokia pati. 

S. Strockytė-Varnė pastebi, kad dauguma tėvų kišenpinigių vaikams pradeda skirti šiems ėmus lankyti mokyklą. Jos nuomone, reguliarūs kišenpinigiai skatina vaikų savarankiškumo, sprendimų priėmimo ir racionalaus mąstymo įgūdžius. Ekspertės įsitikinimu, 7 metų vaikas jau yra visiškai pasiruošęs turėti savo pirmąją kortelę ir ja atsiskaityti.  

Nustatyti kišenpinigių dydį padeda paprasta taisyklė

SEB tyrimo duomenimis, šiuo metu daugiau negu (54 proc.) pusė tėvų kišenpinigius perveda į banko sąskaitą, kortelę. Grynųjų vaikų išlaidoms yra linkę duoti 72 procentai.  Vadinasi, dalis tėvų naudoja abu būdus. 

Asmeninių finansų ekspertė pastebi, kad vaikai labai greitai išmoksta naudotis išmaniosiomis technologijomis ir savo įgūdžius gali pritaikyti valdydami savo finansus programėle. Tėvai taip pat įgyja patogumų, nes, pavyzdžiui, kiekvieną savaitę gali nustatyti reguliarų kišenpinigių mokėjimą. 

„Kišenpinigių sumą nustatyti rekomenduojama vadovaujantis šia taisykle: vieneri vaiko metai gali atitikti nuo 0,5 iki 1 euro per savaitę. Taigi, jei vaikui yra septyneri, jo kišenpinigiai galėtų siekti nuo 3,5 iki 7 eurų per savaitę, o 15-mečiui paaugliui būtų galima skirti nuo 7,5 iki 15 eurų per savaitę“, – dalijasi S. Strockytė-Varnė. Vis dėlto, anot jos, daug svarbiau už taisykles yra šeimos finansinės galimybės – kišenpinigiai neturėtų būti papildomos, sunkumų sukeliančios išlaidos. Geriausiai veikia modelis, kai vaikas pats savo kišenpinigiais pradeda mokėti už prekes ar paslaugas, už kurias anksčiau sumokėdavo tėvai, pavyzdžiui, staiga įsigeidus dar vienos porcijos ledų ar per miesto šventę pašokinėti ant batuto. 

Ekspertės teigimu, vaikui augant turėtų didėti ir kišenpinigių suma, kartu suteikiant galimybę jam pačiam priimti daugiau finansinių sprendimų: „Jei pradinukai už kišenpinigius gali patys nusipirkti smulkių užkandžių ar žaislų, tai vyresnieji jau turėtų mokytis taupyti, kad galėtų įsigyti, pavyzdžiui, norimą telefoną ar kitą brangesnį pirkinį. Ilgainiui tai išmoko vaiką nuspręsti, kuriuos norus jis ar ji pirmiausia įgyvendins už savo pinigus, ar sieks ilgalaikių tikslų taupydami“. 

Rekomenduoja palikti erdvės klaidoms ir pamokoms

Pasak S. Strockytės-Varnės, jeigu tėvai nutaria vaikui skirti kišenpinigių, iškart verta pasikalbėti ir susitarti, kam konkrečiai šie pinigai galės būti leidžiami. Į taisykles pirmiausia ji rekomenduoja įtraukti ribojimus, ko tikrai negalima pirkti, nes tai neatitinka šeimos vertybių ar vaikui gali pakenkti. 

Kita vertus, anot pašnekovės, taip pat svarbu vaikui leisti klysti – nekontroliuoti ir nepriekaištauti dėl jo pasirinkimų. Pavyzdžiui, jeigu atžala visus mėnesio kišenpinigius išleido kompiuteriniams žaidimams, bet ši veikla nebuvo draudžiama susitarimu, tuomet vaikas turi teisę taip leisti pinigus. 

„Bręstantis žmogus turi pajausti, kad kišenpinigiai yra jo pinigai – jo sprendimai. Dėl to paaugliams palaipsniui galima perleisti vis daugiau atsakomybių, atitinkamai didinant ir kišenpinigiams skirtą sumą. Vyresnio amžiaus moksleivis gali pats apmokėti būrelio išlaidas, nusipirkti drabužių ir pan. Svarbu stebėti, ar vaikas yra pasirengęs ir nori priimti tokius sprendimus, o tai geriausia suprasti per reguliarus pokalbius aptariant finansinius įpročius ir elgesį“, – sako S. Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė. 

Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad labai svarbu negelbėti atžalos, kai kišenpinigiai baigiasi. Taip vaikas mokomas planavimo, kantrybės ir atsakingo požiūrio į savo asmeninių finansų valdymą.

Šių metų liepą SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 500 tėvų nuo 25 iki 60 metų.