SEB tyrimas: jaunimas yra linkęs kimšti plonesnę finansinę pagalvę, bet santaupų turi dažniau
Keturi iš penkių jaunų (18–29 metų) gyventojų Lietuvoje tiksliai žino, kas yra finansinė pagalvė ir kada ji praverčia. Pusė jaunuolių teigia, kad jaustis finansiškai saugiai jiems leistų santaupos, viršijančios 5 tūkst. eurų, o pusė ramiai miegotų ir su mažesnėmis finansų atsargomis, rodo SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas.
„Taupymo ir finansų valdymo kelias prasideda nuo žinių. Dauguma jaunų žmonių Lietuvoje žino, kad finansinė pagalvė yra pinigų rezervas netikėtiems gyvenimo atvejams. Taip pat būtent 18–29 metų žmonės dažniausiai nurodo, kad šiuo metu turi santaupų. Todėl galima daryti išvadą, kad jaunoji gyventojų karta turi tvirtesnius taupymo įpročius“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Finansinį saugumą jaunimas sieja su mažesnėmis sumomis
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad finansinės pagalvės paskirtį teisingai įvardija 81 proc. asmenų, kurių amžius 18–29 metai. Kas antras jaunuolis mano, kad finansiškai saugiai leistų jaustis 5 tūkst. eurų viršijantis rezervas ir dažnai santaupų kartelę kėlė virš 10 tūkstančių eurų. Kita vertus, likusieji (50 proc.) tvirtino, kad jiems pakaktų iki 5 tūkst. eurų siekiančių santaupų.
Apibendrindama atsakymus, S. Strockytė-Varnė pastebi, kad jaunimas, palyginti su vyresniais asmenimis, dažnai jaučiasi saugiau ir turėdami mažesnę finansinę pagalvę: „Vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi saugiau, kai santaupos siekia 5 tūkst. eurų ir daugiau. Taip teigė net 72 proc. respondentų. Ši nuostata yra teisinga, mat vyresniam asmeniui santaupų kartelė ir turėtų būti aukštesnė. Jiems rekomenduojama turėti 6-12 mėn. būtinąsias išlaidas atitinkančių santaupų, kai jaunesniems žmonėms pakanka 3-6 mėn. būtinųjų išlaidų sumos.“
Dažniau taupo ir kaupia indėliuose
Tyrimo duomenimis, santaupų turintys nurodo 77 proc. apklaustų jaunuolių. Būtent 18–29 metų grupėje susidarė didžiausias taupančių asmenų būrys. Kitų amžiaus grupių atstovai rečiau nurodė, kad yra susitaupę pinigų.
Dauguma Lietuvoje apklaustų respondentų (75 proc.) santaupas yra linkę laikyti banko sąskaitoje. Tačiau jaunimo grupė nuo kitų skiriasi tuo, kad joje dažniau pasitaiko žmonių, kurie taupomas lėšas nukreipia į kaupiamąjį indėlį. Iš viso maždaug 2 iš 5 jaunuolių pažymėjo, kad santaupas ar jų dalį perveda į kaupiamąjį ar terminuotąjį indėlį. Grynaisiais pinigais santaupų turi kiek daugiau negu trečdalis (37 proc.) jaunų žmonių.
Kiek santaupų užtikrina ramų miegą?
Jauniausi tyrimo dalyviai kaip ir šiek tiek vyresni (30–39 metų) respondentai dažniausiai atsakė, jog santaupoms ir finansinei pagalvei reikėtų atidėti 11–20 proc. mėnesio pajamų.
SEB banko asmeninių finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad norint išsiaiškinti, kokią finansinę pagalvę turiu sukaupti, svarbu išanalizuoti išlaidas, kurių negaliu išvengti: finansiniai įsipareigojimai, komunalinės paslaugos, transportas, būtinų pirkinių krepšelis, telekomunikacijos. Tai žinodami lengvai apskaičiuosime finansinės pagalvės dydį. Jaunuoliui be finansinių įsipareigojimų pakaktų 3-6 mėnesio būtinųjų išlaidų sumos. Finansinių įsipareigojimų turinčiam asmeniui ar esant kitoms aplinkybėms (šeimos pagausėjimas, vyresnis amžius), finansinė pagalvė gali siekti ir 6-12 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą.
„Optimalaus dydžio finansine pagalve įprasta laikyti 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Šios santaupos leidžia miegoti ramiau, nes žmogus žino, kad galės atlaikyti finansinius išbandymus, netikėtas dideles vienkartines išlaidas, pavyzdžiui, kai sugenda automobilis, šaldytuvas ar kuriam laikui netikėtai sumažėja pajamos netekus darbo“, – dalijasi S. Strockytė-Varnė.
Tyrimą šių metų balandį SEB banko užsakymu apklausą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Buvo apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų, 1 004 Latvijos gyventojai ir 1 000 Estijos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
