Sigita Strockytė-Varnė: Ką apie mano finansus sako praėję metai ir kas galėtų keistis naujaisiais

Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė

Metų pradžia, tai ne tik laikotarpis po didžiųjų metų švenčių, kai daugelis sustoja, atsikvepia ir leidžia sau šiek tiek daugiau poilsio. Tai proga pažvelgti atgal ir sąžiningai įsivertinti, kaip sekėsi tvarkytis su asmeniniais finansais praėjusiais metais. Ar pavyko laikytis biudžeto? Kokį rezervą sukaupėme nenumatytiems atvejams. Ar pavyko? O gal metai ir vėl prabėgo nuo atlyginimo iki atlyginimo, be jokio aiškaus plano? Savarankiškas finansų įvertinimas leidžia ne tik pamatyti, kur esame dabar, bet ir apsispręsti, kaip elgtis šiemet, kad nebekartotume tų pačių klaidų, o finansiniai tikslai netaptų ir vėl tik pažadais „pradėsiu nuo kitų metų ar kito pirmadienio“.

Pradėkite naujus metus, apžvelgę senuosius

Norint kuo tikslingiau suplanuoti ateinančius metus ir sudaryti tokius naujus finansinius tikslus, kurie nesubliūkštų vos praėjus sausiui, svarbu įsivertinti, o kaip man sekėsi iki dabar. Svarbu pamatuoti savo finansinės pagalvės storį: ar man pavyko ją pradėti kaupti, o gal pavyko net papildyti daugiau nei tikėjausi. Kokią pinigų sumą turiu santaupų? Ar to pakanka, ar jausčiausi saugiau, jei turėčiau didesnę sumą? Šie klausimai ir išvados padės suprasti savo dabartinę situaciją ir padiktuos atsakymus kitiems metams. Jei dar nepavyko sukaupti pinigų, nekaltinkite savęs, o tiesiog priimkite tai kaip pamoką, kad gal neturėjote aiškaus plano ir struktūros tad ateinantys metai bus puiki proga startuoti.

Jei planavote sukaupti santaupų ir ankstesniais metais, bet ir pernai nepavyko, gali būti, kad turėjote impulsyvių pirkinių ar kitų išlaidų, kurių nepastebite ir todėl sunku laikytis plano. Identifikuokite juos, išskirdami vieną ar kitą kategoriją išlaidų, kur tikrai išleidote per daug. Ar yra galimybių sumažinti išlaidas? Tiksliai įsivardinkite, kaip tai padarysite. Ir galiausiai, įsivardinkite, kurių tikslų nepavyko įgyvendinti. Gal tikslas buvo per ambicingas, o gal kliovėtės tik valia, kad užteks motyvacijos neišleisti per daug ir tikslus nesudėtingai pasieksite. Vis tik svarbu suprasti, kad vien valios finansų valdymui nepakanka. Tai gana trumpalaikė priemonė. Norint, kad pasisektų pasiekti finansinius tikslus, reiktų pradėti nuo mažų konkrečių žingsnių, aiškios sistemos, kaip tą darysite ir, svarbiausia, nepamiršti švęsti mažų pergalių, kai pavyksta pasiekti dalį tikslo.

Kaip susikurti finansinius tikslus šiems metams?

Finansiniai tikslai, kaip ir bet kurie kiti, turi būti labai aiškūs, konkretus, kuriuos galite pamatuoti, tiksliai įsivardinti. Taip pat, jei niekada nekėlėte tikslų anksčiau, pradėkite nuo mažesnių, ne tokių ambicingų ir eikite link pagrindinio tikslo mažesniais žingsniais.

Pavyzdžiui, numatykite tikslą sukaupti 300 eurų iki pavasario. Vėliau, iki metų vidurio sumą padidinti iki 600 eurų ir galiausiai iki metų galo pasiekti 1 000 eurų. Tai galėtų tapti jūsų „nenumatytų atvejų fondu“. Tokį turėtų turėti kiekvienas žmogus, mat tai padėtų spręsti smulkias finansines krizes, kai, pavyzdžiui, sugenda automobilis ar šaldytuvas. Paprastai, kai žmogus tokios sumos neturi, jis gali būti paskatintas imtis paskolų (dažnu atveju labai brangių), o tai tik padidins išlaidas ir sumažins galimybes sutaupyti. Be to sukaupus pirmąjį 1 000 eurų, žmogus įgauna motyvacijos ir tikėjimo savimi, kad gali sukaupti, todėl noras tęsti nesustoja ir taip palaipsniui pavyksta sukaupti pilną finansinę pagalvę, kuri paprastai siekia 3-6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Taigi, nors pirmasis 1 000 eurų nors ir nepakeičia finansinės pagalvės, bet sukuria tikėjimą, saugumo jausmą ir įneša ramybės, kad nutikus nenumatytai situacijai pinigų turite ir skolintis neteks.

Vien valios nepakanka, reikia struktūros

Vien valia pasikliauti nereikėtų. Jei nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų praėjusiais metais, gali būti, kad būtent tos valios ir pritrūko. Valia yra ribotas išteklius. Ji pasibaigia tada, kai pavargstame, kai padidėja stresas ar ištinka neplanuotos situacijos. Todėl norint tvarkytis su finansais racionaliai, būtina sukurti sistemą, kuri veiktų nepriklausomai nuo nuotaikos ar aplinkybių.

Čia gali padėti trys paprasti žingsniai. Pirmiausia, taupymui suplanuotą pinigų sumą atsidėkite vos gavę pajamas. Taupymas neturėtų būti iš to, kas lieka po išlaidų. Dažniausiai jų nelieka, todėl svarbu priimti, kad finansiniai tikslai jums yra svarbiausi ir norint jų pasiekti, kas mėnesį „susimokate sau, savo ateities vartojimui“. Geriausia praktika yra pervesti bent nedidelę sumą (3–10 proc.) iškart gavus atlyginimą į atskirą sąskaitą, kuri nebūtų susieta su kortele ir negalėtumėte šių lėšų lengvai paimti.

Antra, pinigus skirstyti pagal paskirtį. Padalinkite savo atlygį į tiek dalių, kiek reikia išlaidoms ir pinigus suskaidykite. Tam patogu naudoti atskiras sąskaitas: sąskaita mokesčiams, būtinoms išlaidoms, sąskaita kasdieniniam vartojimui maistui, trečia pramogoms ar atostogoms ir, galiausiai, sąskaita kaupimui. Toks skaidymas padeda aiškiai matyti, kiek pinigų kur gali būti panaudota. Žinant aiškias sumas bus lengviau susilaikyti nuo impulsyvių pirkinių, o norimus pirkinius turėsite suplanuoti.

Ir trečia: lengviausiai pavyksta, kai automatizuojame procesą. Nustatykite, kas mėnesį automatinius pervedimus į konkrečias sąskaitas, vos gavus atlygį, taip niekada nepamiršite atidėti, ilgainiui prie to priprasite ir tai taps natūralu ir įprasta. Keisti įpročius nėra lengva, o automatizavimas padeda išvengti pasiteisinimų: „gal šį mėnesį netaupysiu, nes noriu kažką nusipirkti“.

Apibendrinant, metų pradžia – tinkamiausias metas pradėti ne nuo didelių pažadų, ambicingų tikslų, o nuo mažų, bet aiškių žingsnių. Peržiūrėkite praėjusių metų įpročius, pasirinkite kelis realius tikslus, ką tikrai matote galite padaryti, susikurkite planą, kuris padės laikytis tikslų, ir leiskite sau metų eigoje augti finansiškai. Taip pat nepamirškite švęsti mažas pergales. Tai padeda nesustoti ir suteikia pliūpsnį papildomos motyvacijos veikti, kad metų gale tikslai būtų pasiekti. Kuo paprastesnė pradžia, tuo didesnė tikimybė, kad nauji finansiniai įpročiai virs įprastu gyvenimo būdu.