Tadas Povilauskas: Antrą ketvirtį Lietuvos BVP augo truputį lėčiau
Lietuvos BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, antrą 2025 metų ketvirtį buvo 3 proc. didesnis negu prieš metus (pirmą ketvirtį pokytis buvo 3,2 proc.). Per ketvirtį BVP paaugo 0,2 procento, arba lėčiau negu pirmą šių metų ketvirtį. Antro ketvirčio BVP pokytis atitiko SEB banko ekonomistų lūkesčius. Todėl išlaikome ankstesnę prognozę, kad šiemet Lietuvos BVP padidės 2,7 procentais. Lietuvos ekonomika antrą ketvirtį lėčiau augo dėl kuklesnio pramonės indėlio į šalies ūkį, palyginti su pirmu ketvirčiu.
Pramonė antrą ketvirtį judėjo pirmyn, tik lėčiau
Antrą ketvirtį pramonės įmonių sukurta pridėtinė vertė augo lėčiau negu pirmą. Tą rodo kukliau padidėjusi apdirbamosios gamybos produkcija (neįtraukus naftos produktų, ji per metus paaugo 4,7 proc., kai pirmą ketvirtį didėjo 8,4 proc.). Tikėtina, kad lėtėjimą galėjo lemti pramonės sektoriaus įmonių didesni pardavimai pirmą ketvirtį prieš JAV balandį skelbiant naujus muitų tarifus. Kita vertus, tokių gaminių kaip maisto produktų, medienos, elektronikos ir optinių gaminių pardavimai augo sparčiau. Taip pat antrą ketvirtį gerokai padidėjo ir elektros gamyba dėl palankių oro sąlygų ir ankstesnių investicijų į gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus.
Antrą pusmetį pramonės augimo tempas veikiausiai liks panašus į buvusį antrą ketvirtį. Vakar paskelbtas Lietuvos pramonės pasitikėjimo liepą rodiklis liko stabilus ir nerodo, jog įmonių lūkesčiai pastaraisiais mėnesiais prastėtų. Sekmadienį tarp JAV ir Europos Sąjungos pasiektas žodinis susitarimas dėl 15 proc. importo muitų tarifų taip pat nėra toks, kuris labai keistų situaciją. Reiktų priminti, kad jau nuo balandžio į JAV iš ES daugeliui importuojamų prekių galioja 10 proc. muitų tarifas.
Namų ūkių finansinė padėtis neprastėjo
Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis antrą ketvirtį buvo 3,8 proc. didesnė negu pernai. Jeigu neįtrauktume degalų, prekybos apyvarta didėjo 7,4 procento. Metinis 8,1 proc. degalų prekybos nuosmukis antrą ketvirtį buvo truputį mažesnis negu pirmą ketvirtį, tačiau tai vis vien didelis pokytis ir, tikėtina, galintys lemti valdžios sprendimą laikinai atidėti kitąmet planuojamą dar vieną degalų akcizų ir CO2 dedamosios didinimą.
Mažmeninės prekybos apimčiai ir toliau teigiamą įtaką darė auganti gyventojų perkamoji galia.
„Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinės apdraustų asmenų pajamos antrą ketvirtį buvo maždaug 10 proc. didesnės negu pernai. Metinė infliacija antrą ketvirtį buvo tokia pat kaip ir antrą – 3,7 proc. Darbo rinkoje padėtis liko stabili.
EURIBOR palūkanų normos dar sumažėjo ir gyventojų išlaidos palūkanoms antrą ketvirtį dar krito. Dabar 6 mėn. EURIBOR palūkanų norma yra 2,03 proc., o dar prieš metus jis buvo 3,6 procento. Beje, namų ūkių indėliai birželio pabaigoje buvo net 13 proc. didesni negu prieš metus ir rodo, kad pinigų kiekis šalyje sparčiai auga. Tikėtina, kad kitąmet indėlių augimo tempas irgi bus istoriškai spartus.
Antrą ketvirtį vartotojų lūkesčiai stabilizavosi po nuosmukio pirmą ketvirtį – panašu, kad Seime patvirtinti mokestiniai pokyčiai gyventojų labai neišgąsdino, o antros pensijų kaupimo pakopos reforma kai kuriems gyventojams suteikia vilčių gauti papildomų pinigų kitąmet. Rudenį gyventojų lūkesčiams vėl didesnę įtaką ims daryti prasidėsiančios diskusijos dėl kitų metų šalies biudžeto išlaidų.
Statybų sektoriaus įtaka BVP pokyčiui jau veikiausiai buvo neigiama
Praėjusius dvejus metu ekonomikai labai padėjo sparčiai augusios valstybės ir privačios investicijos į infrastruktūrinius objektus. Todėl 2023 ir 2024 metais inžinerinės statybos darbų apimtis augo maždaug po 20 procentų. Bet šiemet dėl sumažėjusio kelių finansavimo inžinerinės statybos darbų apimtis jau atsitraukė nuo labai aukšto praėjusių metų lygio ir tai darė neigiamą įtaką statybų sektoriuje sukurtai pridėtinei vertei. Nors pirminė būsto rinka Lietuvoje sparčiai atsigauna, tačiau antrą ketvirtį gyvenamųjų pastatų statybos apimtis veikiausiai nebuvo didesnė negu prieš metus.
Visgi apskritai investicijos Lietuvoje toliau turėtų augti. Bankų paskolų įmonėms portfelis antro ketvirčio pabaigoje buvo 19,4 proc. didesnis negu prieš metus. Be to, vis labiau artėja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų panaudojimo laikotarpio pabaiga.
Transporto sektoriaus indėlis į šalies BVP pokytį veikiausiai buvo šiek tiek teigiamas, nors kelių transporto sektoriui pastarieji metai nėra lengvi. Lietuvoje registruotų vilkikų nuvažiuotas atstumas Vokietijos mokamais keliais antrą ketvirtį buvo 4,6 proc. didesnis negu prieš metus. Krovinių transporto priemonių vairuotojų skaičius per metus padidėjo 1,2 procento. Tiesa, naujų sunkiasvorių transporto priemonių antrą ketvirtį įregistruota 130 proc. daugiau negu prieš metus. Panašu, kad antrą ketvirtį kur kas geriau ir vėl sekėsi oro ir jūrų transporto įmonėms.
Nerimas dėl grūdų derliaus ir jo įtakos trečio ketvirčio BVP
IT sektoriuje sukurta pridėtinė vertė augo truputį lėčiau, bet prie metinio BVP augimo galėjo toliau pridėti 0,3–-0,4 proc. punkto. Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, darbuotojų skaičius IT sektoriuje liko stabilus ir įmonės stengiasi augti ir gerinti rezultatus su panašiais resursais.
Žemės ūkio sektoriaus įtaka ekonomikai antrą ketvirtį turėjo būti minimaliai teigiama, o istoriškai šio sektorius įtaką BVP didžiausia trečią ketvirtį. Šiemet žieminiais pasėliais apsėti plotai dar truputį padidėjo, o iki vasaros vidurio jų būklė buvo labai gera. Tačiau derliaus nuėmimas vėluoja dėl gausaus lietaus, todėl lūkesčiai dėl puikaus derliaus slopsta.
SEB grupė Lietuvos ekonomikos rodiklių prognozę oficialiai atnaujins ir paskelbs rugpjūčio 26 dieną. Tą dieną pasirodys tradiciniai leidiniai – „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas
