Tadas Povilauskas. Lietuviai vasarą sparčiau pinigus leido užsienyje negu Lietuvoje

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

SEB banko duomenys apie atsiskaitymus kortelėmis naudojant banko kortelių skaitytuvus rodo, kad vasarą gyventojų išlaidos prekėms ir paslaugoms Lietuvoje buvo beveik 9 proc. didesnės negu prieš metus. Užsienyje atsiskaitymų SEB kortelėmis vertė, naudojant kortelių skaitytuvus, augo daugiau. Kainos Lietuvoje kilo kukliau negu didėjo vartotojų išlaidos, todėl gyventojai vartojo daugiau prekių ir paslaugų. Rudenį didesnių vartojimo pokyčių neturėtų būti, tačiau kitų metų antrą ketvirtį tikėtina neišvengsime šuoliuko.

Atsigavo žmonių išlaidos statybinėms prekėms ir baldams

Atsiskaitymų kortelėmis vertė Lietuvoje šiemet vasarą augo panašiu tempu, kaip ir gyventojų pajamos, todėl vartojimo pokyčiai lieka tvarūs. Reiktų priminti, kad vidutinis darbo užmokestis po mokesčių antrą ketvirtį buvo 8 proc. didesnis negu prieš metus. Vidutinė senatvės pensija per metus paaugo 12 procentų.

Metinė infliacija Lietuvoje vasarą buvo 3,2 procento. Per metus labiausiai pabrango maistas (5 proc.) ir alkoholiniai gėrimai bei tabakas (7 proc.). Tai yra tos prekės, kurių svoris mažesnes pajamas gaunančių asmenų vartojimo krepšeliuose yra santykinai didesnis ir jų kainų padidėjimas yra skaudesnis. Kita vertus, energetikos produktų, kuriems gyventojai išleidžia santykinai daug, kainos per metus nepadidėjo.

Panašu, kad vėsesnė negu pernai vasara mažmeninės prekybos maistu įmonėms kojos nepakišo. Atsiskaitymų kortelėmis šiose parduotuvėse viršijo infliaciją ir buvo dar spartesnė negu antrą ketvirtį.
  
Labiausiai į akis krinta atsiskaitymų kortelėmis pokyčiai statybinių medžiagų parduotuvėse. Po sudėtingesnių 2023–2024 metų, kai investicijos būsto rinkoje susitraukė, šio sektoriaus parduotuvių padėtis gerėja. Nuo pernai sumažėjusios palūkanų normos atgaivino būsto rinką. Tai darė teigiamą įtaką ir baldų bei buitinės įrangos pardavimams.

Šių metų pavasaris buvo sudėtingesni drabužių prekybininkams dėl ne itin prekybai palankių orų. Tačiau birželį ir liepą metinis atsiskaitymų kortelėmis pokytis atsigavo, o rugpjūtį jis jau buvo didžiausias šiemet.

Atsiskaitymų kortelėmis maitinimo įstaigose vertė augo maždaug 6 procentais. Augimo tempas lieka ganėtinai silpnas, palyginti su gyventojų išlaidomis prekėms ar kitoms paslaugoms. Tokie pokyčiai nedžiugina ir šio sektoriaus įmonių, nes veiklos sąnaudos šiemet sparčiai augo dėl padidėjusios minimalios mėnesio algos ir brangstančių maisto produktų.

Graikija ir Kroatija šiemet mažiau populiarios

Pagrindine kelionių kryptimi Pietų Europoje šiemet galime vadinti Italiją, kurioje atsiskaitant kortele buvo išleista daugiausiai ir metinis atsiskaitymų kortelėmis vertės pokytis viršijo 10 procentų. Nedaug atsiliko Ispanija, o joje buvo išleista beveik dešimtadaliu daugiau negu praėjusių metų vasarą.

Panašu, kad šiemet truputį mažiau lietuvių dėmesio sulaukė Graikija ir Kroatija, kurios buvo labai populiarios atostogų šalys ankstesniais metais. Atsiskaitymų vertė kortelėmis šiose šalyse smuko. Tikėtina, kad mažiau lietuvių atostogoms šiemet rinkosi Graikiją dėl praėjusių metų vasarą šalį siaubusių karščių ir gaisrų.

Kroatija praranda lietuvių dėmesį dėl per keletą metų gerokai padidėjusių kainų. Tačiau atrandamos kitos Balkanų šalys. Atsiskaitymų kortelėmis vertė Juodkalnijoje per metus paaugo beveik dešimtadaliu, o Albanijoje net dvigubai. Išlaidų pastarojoje šalyje augimas susijęs su pasiūlytais tiesioginiais skrydžiais iš Lietuvos.

Atsiskaitymų kortelėmis pokyčiai rodo, kad šią vasarą lietuviai nevengė artimų kelionių po aplinkines valstybes. Atsiskaitymų vertė Latvijoje ir Estijoje augo daugiau negu dešimtadaliu, o Lenkijoje šiek tiek kukliau.  

Išlaidos užsienyje didėja ne tik dėl to, kad daugiau keliaujama, bet ir dėl to, kad paslaugų kainos užsienyje taip pat didėja. Eurostatas skelbia, kad Pietų Europos šalyse maitinimo ir apgyvendinimo kainos per metus padidėjo 4-6 procentais. Tiesa, šių paslaugų kainos Lietuvoje augo dar sparčiau.

Ruduo neturėtų liūdinti prekybininkų

Artimiausiais mėnesiais vartojimo išlaidų pokyčiai turėtų liktų panašūs. Vartotojų lūkesčiai pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi. Lūkesčiai, kad valdžia kitąmet vėl bus dosni gyventojams, yra nemaži. Infliacija yra stabili – maisto kainų infliacija neturėtų būti didesnė, o energetikos produktų kainos artimiausiais mėnesiais nekelia nerimo. Tarpbankinės EURIBOR palūkanų normos iki metų pabaigos laikysis ganėtinai panašios kaip ir dabar. Akivaizdu, kad didesnių pokyčių gali būti kitų metų antrą ketvirtį, kai iš antros pensijų pakopos fondų pasitraukiančius gyventojus pasieks jų atsiimti pinigai.