Tadas Povilauskas. Pasaulio ekonomika amerikietišku ritmu

Kas vyksta pasaulyje ir kaip tai veikia ekonomiką? Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento sprendimai kelia didelį neapibrėžtumą ir kuria įtampą. Didžiausios pasaulio ekonomikos poveikis pasaulinės prekybos raidai ir finansų rinkoms yra milžiniškas, tad, šiek tiek sulaikę kvėpavimą, stebime JAV veiksmus iki liepos 9 d., iki kurios JAV prezidentas nukėlė didesnių atsakomųjų muitų tarifų įsigaliojimo terminą. Nors tikslios prognozės sudėtingos, tam tikros ekonominės tendencijos jau dabar leidžia įžvelgti verslui ir investuotojams svarbius signalus.

JAV prezidento sprendimai pirmiausiai veikia pačias valstijas

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento sprendimai pirmiausiai veikia pačios JAV ekonomiką. Manau, kad finansų rinkos nuvertina tam tikrą rinkos atsilikimo veiksnį, kai sprendimų pasekmės matomos ne iš karto, o vėliau. JAV efektyvusis importo muitų tarifas per metus padidėjo nuo 2,5 proc. iki 12 proc. Importuotojams ir eksportuotojams bus sudėtinga tokį didelį tarifo augimą kompensuoti savo pelno sąskaita, todėl prekių kainos JAV vartotojams didės. Istoriškai kainos prekybos vietų lentynose atsispindėdavo po 3-6 mėnesių nuo muitų tarifo didinimo, todėl infliacija JAV turėtų ūgtelti antroje šių metų pusėje.

Kas iš to? Infliacijos padidėjimas lemtų prastesnius namų ūkių vartojimo rezultatus ir investuotojų nusivylimą, kad užsienio prekybos politikos pokyčiai vis dėlto veikia pačius amerikiečius. Pasitikėjimas JAV prezidento žodžiais ir veiksmais jau dabar yra žemas, tad nenustebčiau, jei rinkas nuviltų ir tai, kad prezidentas savo sprendimais nei didina investicijas, nei pramonės gamybą JAV. Be to, padidėjusi infliacija gali atitolinti ir JAV Federalinio rezervų banko (FED) sprendimą dėl bazinių palūkanų normų mažinimo, kurio šiemet tikisi tiek investuotojai, tiek pats prezidentas.
SEB grupėje prognozuojame, kad šiemet Jungtinių Amerikos Valstijų BVP augs 1,1 proc., kai pernai augo beveik 3 proc. Antrą pusmetį JAV darbo rinkos rodikliai truputį suprastės, o tokie verslo rodikliai, kaip mažmeninė prekyba ar pramonės produkcija neturėtų stiprėti.

Atsižvelgiant į šias prielaidas, peršasi išvada, kad JAV akcijų rinkoje šiuo metu vyrauja kiek optimistiškesni lūkesčiai tikintis, kad didžiausia pasaulio ekonomika toliau veiks lyg nieko nebūtų nutikę ir augs kaip 2021-2024 metais.

Galimi keli scenarijai dėl muitų tarifų

JAV prezidentas iki liepos 9 dienos nukėlė balandžio 2 d. paskelbtų atsakomųjų muitų tarifų prekybos partnerėms įsigaliojimą ir dabar taikomas visiems vienodas 10 proc. tarifas. Šiuo metu verslui ir investuotojams verta atidžiai sekti JAV ir jos prekybos partnerių galimus susitarimus iki liepos 9 dienos.
Galime numatyti kelis JAV administracijos veiksmų scenarijus. Pirmuoju scenarijumi JAV prezidentas pratęstų šiuo metu galiojančius tarifus dar keliems mėnesiams, kad išlaikytų galimybes toliau derėtis su prekybos partnerėmis. Kol kas manau, kad šis scenarijus yra labiausiai tikėtinas ir palankiausias mūsų šalies įmonėms.

JAV prezidentas mėgsta ir tam tikrą netikėtumo faktorių, kurio ignoruoti negalima. Antruoju scenarijumi jis gali orientuotis į griežtesnius ir netikėtus sprendimus, kurie signalizuotų JAV galią kai kurių šalių atžvilgiu. Tokiu atveju tikėtina ir trumpalaikė sumaištis investuotojų gretose.

Taip pat išlieka nemaža tikimybė, kad artimiausiu metu gali būti priimti nepalankūs sprendimai dėl naujų importo į JAV muitų vaistams, puslaidininkiams, elektronikai ir kai kuriems metalams. Gera žinia ta, kad pirmasis šių metų pusmetis atskleidė ir JAV priklausomybę nuo tam tikrų prekių importo, tad tai suteiks derybinės galios regionams, kurie eksportuoja JAV svarbias prekes. Atsižvelgiant į tai, manau, kad efektyvusis importo muitų tarifas JAV metų pabaigoje neturėtų būti reikšmingai didesnis nei yra dabar.
Investuotojams šiuo metu svarbu sekti ir JAV prezidento administracijos sprendimus, kurie turi poveikį rinkų požiūriui į JAV dolerį ir bendrai valdomus aktyvus šia valiuta. Vienas iš tokių projektų – vadinamasis „Vienas didelis gražus įstatymų rinkinys“ (angl. „One Big Beautiful Bill Act“), kurį dar turi patvirtinti JAV Senatas.

Ne mažiau svarbu stebėti ir tai, kaip vystysis JAV inovacijų ir dirbtinio intelekto raida, kadangi šios sritys – vienos populiariausių akcijų rinkose.

Ekonominės perspektyvos Europoje ir Lietuvoje

Kadangi JAV ekonomika glaudžiai susijusi su mūsų regionu, svarbiu veiksniu Europos ekonomikos tolimesnei perspektyvai išliks derybos tarp JAV ir ES. Tikėtina, kad Jungtinės Amerikos Valstijos toliau spaus Europos Sąjungą daugiau prekių importuoti iš valstijų.
SEB grupėje euro zonos ekonomikai šiemet prognozuojame 1 proc. augimą, palyginti su 0.9 proc. pernai. Pramonininkų lūkesčiai pastaraisiais mėnesiais gerėjo, todėl bus įdomu stebėti ar tai materializuosis į geresnius pramonės gamybos ir eksporto rodiklius. Taip pat verta atidžiau sekti Europos centrinio banko vadovų komunikaciją dėl tolimesnių bazinių palūkanų normų pokyčių. SEB grupėje prognozuojame, kad ECB dar du kartus gali mažinti palūkanas ir metų pabaigoje bazinė palūkanų norma sudarys apie 1.5 proc.

Lietuvos ekonomiką ateinančiais metais iš išorės labiausiai veiks JAV prekybos muitų politika, Europos išlaidos krašto apsaugai ir ECB sprendimai dėl palūkanų normų. Tuo metu vidiniuose veiksniuose dominuos galima pensijų ir mokesčių reforma, 2026 m. valstybės biudžeto politika. Prognozuojame, kad šiemet Lietuvos BVP didės 2.7 proc., apie 2.5 proc. kitais metais.
Investuotojams verta sekti su Lietuvos namų ūkių finansine situacija susijusius rodiklius – vartotojų pasitikėjimo, mažmeninės prekybos, darbo rinkos, infliacijos. Nors šiemet didelių pokyčių nesitikėčiau, nerimas dėl pasaulio ekonomikos ir JAV prezidento sprendimų, kalbos apie mokesčių reformą ir lėtesnis darbo užmokesčio augimas veikia vartotojų pasitikėjimą, kuris jau yra suprastėjęs nuo metų pradžios. Šiemet situacija turėtų būti pakankamai stabili, o daugiau pokyčių gali laukti kitais metais dėl mokesčių reformos ir galbūt įsigaliosiančios pensijų reformos. Pensijų reforma trumpuoju laikotarpiu galėtų įpūsti didesnio vartojimo karuselę, tačiau ilguoju laikotarpiu pasekmės būtų neigiamos. Tuo metu mokesčių reforma darys neigiamą įtaką šalies ekonomikai, bet ji, tikėtina, nebus didelė.

Vertinant Lietuvos ekonomikos perspektyvą svarbia dedamąja išliks pramonė, nes būtent ji pastaruoju metu buvo vienas svarbiausių šalies ekonomikos augimo veiksnių. Tikėtina, kad pramonės augimo tempas sulėtės, kadangi išlaikyti tokį tempą, kokį įmonės demonstravo pastaraisiais mėnesiais, bus sudėtinga.

Tam tikrą nerimą dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvos kelia ir kurį laiką tebesitęsiantis užsienio kapitalo investicijų į stambius projektus trūkumas bei darbo vietų skaičiaus stagnacija tokiuose esminiuose verslo sektoriuose kaip informacinės technologijos.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Ir vis dėlto, nors įspėjamųjų ženklų dėl ateities matome ne vieną, sumaištis JAV turi ir teigiamų pasekmių Europos Sąjungai. Tam tikras Jungtinių Amerikos Valstijų atsigręžimas į vidinę šalies politiką ir aiškus lūkesčio signalas, kad Europa savo problemas turės spręsti pati, sutelkė ES imtis ryžtingesnių veiksmų, ypač gynybos srityje. Didelės investicijos į gynybos sektorių ilguoju laikotarpiu turėtų sustiprinti ir regiono ekonomiką. Taip pat išaugo ES patrauklumas investuotojų akyse. Kadangi įvairiose pasaulio šalyse daugėja chaoso, konservatyvūs investuotojai dažniau atsigręžia į rinkas, kurių veikimas paremtas stipria demokratija ir aiškiomis taisyklėmis. 
 

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas