Tyrimas: moksleivių kišenėse monetas keičia kortelės
Skaitmeniniai pinigai – vietoje grynųjų. Šią tendenciją atspindi SEB banko iniciatyva Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai. Vis daugiau vaikų mokėjimo kortelėmis pradeda naudotis nesulaukę 10 metų. Savo ruožtu dauguma tėvų pateikia aiškius argumentus, kodėl atžaloms kišenpinigių duoda ne grynaisiais, o atlikdami pervedimus mobiliąja programėle.
Su skaitmeniniais pinigais susipažįsta anksčiau
„Auganti jaunųjų gyventojų karta kaip niekada aktyviai mokosi suprasti skaitmeninius pinigus. Iš tėvų pateikiamų duomenų galima daryti išvadą, kad kortelėmis ir skaitmeninėmis piniginėmis Lietuvoje naudojasi daugiau mokyklinio amžiaus vaikų negu jomis nesinaudoja“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
SEB banko duomenimis, 7 iš 10 mokyklinio amžiaus vaikų turi paprastą ar skaitmeninę mokėjimo kortelę ir gali naudotis jos privalumais. Palyginti, 2022 metais galimybę atsiskaityti kortele turėjo 47 proc. vaikų.
Pasak S. Strockytės-Varnės, pastarųjų metų pokyčiai iliustruoja, kad dauguma tėvų pritaria būtinybei vaikus kuo anksčiau supažindinti su skaitmeniniais pinigais ir išmokyti valdyti šiuos finansinius išteklius, kurie neskamba kaip monetos kišenėje. Pirmąją mokėjimo kortelę dauguma banko klientų savo vaikams užsako, kai šiems yra 8–12 metų. „Šio amžiaus vaikai greitai mokosi ir lengvai perpranta skaitmeninius sprendimus, todėl jiems nesudėtinga suprasti, kaip veikia kortelė ir kada joje baigiasi pinigai“, – pastebi asmeninių finansų ekspertė. Ji priduria, dar 2022-aisiais korteles dažniausiai gaudavo 14-16 m. paaugliai, tad kortelių turėtojų amžius jaunėja.
Grynieji pinigai – vizuali mokymo priemonė
Kita vertus, S. Strockytė-Varnė pastebi, jog dažniausiai pirmoji pažintis su pinigais prasideda nuo grynųjų. Monetas ir banknotus vaikai gali pačiupinėti, jiems lengviau suvokti jų vertę, skaičiuoti ir suvokti, kaip vyksta pinigų mainai į prekes. „Turėdami monetų krūvą, vaikai greitai supranta, kad ji mažėja, kai nusprendi ką nors nusipirkti ir pinigus išleidi. O stebėdami tėvus, atsiskaitinėjančius kortele, vaikai dažnai nesuvokia, kad ir ten pinigai nėra begaliniai. Vaikui gavus kortelę ir pirmąkart išleidus visas lėšas, jis ar ji supranta, kad ir skaitmeniniai pinigai gali pasibaigti – tai bene geriausia pamoka“, – priduria ekspertė.
Be to, mažiesiems paprasta įsitikinti, kaip auga nuolat papildomos santaupos taupyklėje – tai lavina kantrybę ir moko atidėti malonumą. O kai pinigai išleidžiami kokiam nors poreikiui patenkinti, lėšų savininkas patiria tiesioginį priežasties ir pasekmės ryšį: suvokimą, kad už visas lėšas nusipirkęs vieną prekę, prarandi galimybę įsigyti kitą.
Tėvai labiausiai vertina patogumą
Pasak S. Strockytės-Varnės, mokymasis iš savo patirties yra pats geriausias, todėl lengvas stresas, kai tėvų duotoje kortelėje pasibaigia pinigai, vaikams turėtų būti naudingas.
Vis dėlto, kaip rodo SEB banko tyrimas, dauguma tėvų korteles vaikams užsako ne dėl pamokų, o dėl patogumų. Daugiau kaip du trečdaliai (68 proc.) apklaustųjų nurodo, kad svarbiausia priežastis įteikti kortelę vaikui – galimybė greitai pervesti pinigų. Antra priežastis pagal svarbą – noras stebėti, kur išleidžiami pinigai. Trečias argumentas – taip lengviau ir saugiau duoti kišenpinigių. Dar maždaug ketvirtadalis apklaustųjų teigia, kad atidaryti banko sąskaitą ir duoti kortelę vaikui paskatino tai, jog šios paslaugos yra nemokamos.
S. Strockytė-Varnė pastebi, kad dauguma (63 proc.) tėvų įteikdami kortelę vaikams tuo pat metu įdiegia ir mobiliąją programėlę, taip įgalindami finansus valdyti šiuolaikiškai – skaitmenizuotai.
„Mobilioji programėlė šiandien puikiai atstoja piniginę. Joje vaikas bet kada gali patikrinti likutį ir nereikia nuolat spėlioti, kiek ten liko pinigų. Svarbiausia – supažindinti vaiką su programėle ir paskatinti ja naudotis“, – sako ekspertė.
„O finansų valdymas pirmiausia prasideda nuo stebėjimo, kaip pinigai leidžiami, ir nuo pokalbių. Rekomenduojama su vaiku aptarti, ką jis ar ji pirko, kokių poreikių iškilo, ar gauta vertė prilygo kainai ir t. t. Tai padeda geriau suvokti bei įprasminti savo patirtį ir tuo pat metu moko planuoti ateitį. Juolab, kad su programėle tėvai gali paprastai nustatyti pervedimų sumas bei reguliarumą, įvairius limitus ir užtikrinti visišką kontrolę“, – dalijasi SEB banko asmeninių finansų ekspertė ragindama tėvus atrasti kuo daugiau situacijų, kurios skatintų išnaudoti įvairius programėlės funkcionalumus.