Naujos JAV sankcijos Iranui naftos kainos nepakėlė
Informacinių technologijų sektorius vakar tempė JAV akcijų biržas žemyn, nors bendras sentimentas rinkoje buvo gana pozityvus. NASDAQ traukėsi 0,76 proc., o S&P 500 – 0,28 proc. Vakar raudonavo dauguma su dirbtinio intelekto technologijomis siejamų vardų, o puslaidininkių segmentas prarado 3 proc. vertės. „Nvidia“ akcijų kaina smuko beveik 3 proc., pasirodžius pranešimams, kad Taivano pareigūnai pateikė kaltinimus keliems asmenims, įskaitant „Nvidia“ darbuotoją, dėl puslaidininkių eksporto į Kiniją kontrolės taisyklių pažeidimų. Visgi, didesnę įtaką, tikėtina, daro bendras rinkos nerimas prieš trečiadienį skelbiamus „Nvidia“ ketvirčio rezultatus, kadangi lūkesčiai yra labai aukšti, o erdvės nukrypimams nuo jų iš esmės nėra. Neigiamus rezultatus vakar taip pat fiksavo energetikos (-0,8 proc.) ir pramonės (-0,7 proc.) sektoriai, tuo tarpu labiausiai augo nebūtinojo vartojimo (+1,8 proc.), finansų (+1,2 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+1 proc.) sektoriai. Bendrai, iš S&P 500 įmonių vakar teigiamu rezultatu dieną užbaigė 303 įmonės.
JAV iždo sekretorius vakar paskelbė apie naują ekonominio karo prieš Iraną etapą. JAV sankcijos bus griežtinamos trečiųjų šalių bendrovėms, padedančioms Iranui transportuoti ir parduoti žalią naftą bei jos produktus per priedangos įmones. JAV taip pat sieks įgyvendinti „nulinio sankcijų apėjimo“ strategiją, daugiausia dėmesio skirdamos kriptoturtui, technologijoms, auksui, aviacijai ir laivybai. Iždo sekretorius perspėjo, kad bet kuris subjektas, padedantis Iranui plauti pinigus, gali būti atkirstas nuo JAV dolerių finansų sistemos, įskaitant ir su kitomis valstybėmis susijusius subjektus. S. Bessentas taip pat pabrėžė, kad „niekas nėra už JAV sankcijų pasiekiamumo ribų“, įskaitant su Kinija susijusias įmones.
Visgi rinkose kyla abejonių, ar JAV ryšis imtis rimtų veiksmų prieš Kiniją, kuri išlieka pagrindine Irano prekybos partnere ir perka apie 90 proc. Irano naftos, ypač artėjant Xi Jinpingo ir D. Trumpo susitikimui rugsėjo 24 dieną. Iš kitos pusės, perėjimas prie ekonominio karo reiškia, kad karinės eskalacijos tikimybė reikšmingai mažėja, o naftos rinka į tai sureagavo teigiamai. Brent naftos kaina vakar mažėjo daugiau nei 1 proc., artėdama prie 92 USD už barelį. Naftos kainos mažėjimui įtakos galėjo turėti ir pranešimai apie Pakistano atstovų kelionę į Teheraną, rodantys, kad užkulisiniai diplomatiniai procesai tęsiasi.
Europos akcijų biržose vakar judėjimo buvo nedaug, rinkoms laukiant daugiau žinių apie JAV sankcijas Iranui. STOXX 600 liko nepakitęs – indeksą žemyn tempė energetikos (-1,5 proc.), informacinių technologijų (-1 proc.) ir sveikatos priežiūros sektoriai, o aukštyn kėlė nebūtinojo vartojimo (+1,4 proc.), finansų (+0,8 proc.) ir žaliavų (+0,7 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX traukėsi 0,11 proc., Prancūzijos CAC – 0,37 proc., Italijos FTSE MIB – 0,24 proc., o Baltijos birža išsiskyrė 0,15 proc. augimu.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
