Susikaupusios rizikos privertė akcijų indeksus pasukti žemyn
Rinkų apžvalga
Nors investuotojai, regis, priprato prie pandeminės aplinkos ir išaugęs naujų COVID-19 užsikrėtimų skaičius pasaulyje jiems kelia mažiau nerimo negu anksčiau, tačiau į gana trumpą laiko tarpą susikoncentravus nemažai neigiamų rinkoms veiksnių, pasaulio akcijų rinkos rugsėjį pasuko žemyn. Tarpusavyje mažai susiję Kinijos nekilnojamojo turto rinkos sunkumai, JAV Senate strigusios diskusijos dėl skolos lubų pakėlimo ir pasaulinė energetikos krizė, toliau kėlusi žaliavų kainas, privertė investuotojus kiek atsitraukti ir iš naujo įvertinti artimiausių mėnesių pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas ir iškilusias rizikas. Tuo tarpu kilusios palūkanų normos turėjo neigiamos įtakos tiek obligacijų kainoms, tiek ir kitų turto klasių investicijų kainoms.
Puikūs antro ketvirčio įmonių duomenys ir geri lūkesčiai dėl ateities galėjo rinkas įkvėpti naujam kainų kilimo etapui, tačiau paskutiniu metu viršų ėmė nerimas dėl toliau augančios infliacijos ir, dėl anksčiau minėtų priežasčių, kiek suprastėjusių pasaulio ekonomikos augimo galimybių. Užsitęsęs žaliavų (ypač energetikos) kainų augimas gali kiek pristabdyti ekonomikos tempą artimiausiais mėnesiais. Tokią riziką rodo ir paskutinės JAV Federalinio rezervų banko (FED) ekonominės prognozės – bankas pablogino šių metų JAV ekonomikos augimo prognozę nuo 7 proc. iki 5,9 procento. Visgi tiek JAV, tiek kitose didžiosiose šalyse net ir kiek pablogėjusios ekonomikos augimo prognozės lyginant su istoriniais vidurkiais yra labai geros. Investuotojai vertino ir kiek besikeičiantį centrinių bankų toną – pavasarį pirmuosius infliacijos šuolius tik laikinais vadinęs FED pamažu turi pripažinti, kad didelė infliacija išliks ilgiau, negu prognozuota. Šių metų infliacijos prognozė JAV buvo padidinta nuo 3,4 proc. iki 4,2 procento. Dėl to pamažu keičiasi ir FED valdybos narių požiūris į būsimą palūkanų politiką artimiausiais metais. Dar prieš kelis mėnesius daugelis FED narių prognozavo pirmąjį palūkanų kėlimą 2023 metais, o dabar net pusė narių mano, kad palūkanos pirmą kartą kilstelėtos bus jau 2022 metais. Tokie pokyčiai, be abejo, turėjo įtakos bendrai rinkos palūkanų normai ir pokyčiams obligacijų rinkose. Vien rugsėjį dešimties metų trukmės JAV obligacijų palūkanų norma pakilo maždaug 0,2 proc. – iki 1,5 procento. Dėl to smuko daugelio JAV doleriais išleistų obligacijų kainos. Kaip įprasta, stiprėjantis JAV doleris ir augančios JAV dolerio palūkanų normos turėjo didelę įtaką besivystančių šalių obligacijų kainoms, kurios gana smarkiai mažėjo. Sekdamos bendrą palūkanų normų kilimą pasaulyje Europos obligacijų rinkų palūkanos taip pat kilo – Vokietijos dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas per rugsėjį pakilo 0,2 proc. iki -0,2 proc. lygio. Ilgo laikotarpio obligacijų kainos yra itin jautrios palūkanų normos pokyčiams rinkoje, todėl 0,2 proc. pajamingumo kilimas lėmė, kad minėtos dešimties metų trukmės Vokietijos obligacijos nuvertėjo maždaug 2 procentais (panašiai kiek ir pasaulio įmonių akcijų indeksai).
Visgi, visos šios rizikos (Kinijos NT rinkos problemos, JAV skolos lubų klausimas, energetikos žaliavų trūkumas) yra išsprendžiamos, radus tinkamus politinius sprendimus, tad aukštas pasaulio ekonomikos augimo tempas išlieka pagrindiniu rinkos scenarijumi. O infliacija greičiausiai išliks šio augimo palydovu. Verslo atstovų nuotaikos išlieka optimistiškos, o vartojimo duomenys daugelyje pasaulio šalių taip pat leidžia tikėtis aukšto ekonomikos aktyvumo metų pabaigoje. Tačiau paskutinį metų ketvirtį investuotojai turės susitaikyti su išaugusiais svyravimais, kuriuos (greičiausiai) lapkritį dar labiau įsiūbuos artėjantis FED sprendimas pradėti mažinti obligacijų supirkimo programą, ką galima laikyti pirmuoju pinigų politikos griežtinimo žingsniu per keletą paskutinių metų.
Akcijų rinkų indeksų rezultatai (iki 2021 m. rugsėjo 30 d.)
Mūsų lūkesčiai
Ekonomikos atsigavimas ir BVP prognozės. Pasaulio ekonomikos augimas artimiausiais metais išliks palyginti aukštas. Po itin stipraus antro metų ketvirčio ir gerų įmonių rezultatų kiek pagerinome šių metų pasaulio ūkio augimo prognozę tikėdamiesi, kad pasaulio ekonomikos augimas šiais metais sieks 5,9 proc., kitais metais 4,4 proc., o 2023 m. sulėtės iki 3,4 procento. Visgi energetikos krizė ir auganti infliacija greičiausiai kiek sulėtins augimo tempą šių metų pabaigoje. Baltijos šalių ekonomikos, šiais metais atsiliks nuo pasaulio ūkio augimo tempo dėl kur kas prastesnės pandeminės situacijos ir griežtesnių ekonomikos suvaržymo priemonių.
Didžiausios šių metų rizikos. Didžiausia artimiausių mėnesių rizika rinkoms ir ekonomikos augimui pasaulyje išliks nekontroliuojamos infliacijos grėsmė, kurią pastarosiomis savaitėmis padidino energetikos žaliavų stygius. Pandeminė situacija, nors ir blogėja (žiūrint į naujų atvejų skaičius), tačiau didelei daliai šalių pasiekus pakankamą vakcinavimo apimtį, nebekelia tokios didelės grėsmės kaip anksčiau ir šalių vyriausybės bus nusiteikusios elgtis kiek nuosaikiau valdant pandemiją. JAV Federalinis rezervų bankas (FED) lapkritį greičiausiai paskelbs pradedantis mažinti obligacijų supirkimo programą ir tai bent trumpam taip pat gali įnešti įtampos į finansų rinkas.
Šiame leidinyje yra pateikti informacinio pobūdžio duomenys. Ši informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Visa šiame dokumente pateikta informacija ir aprašomos finansinės priemonės yra skirta tik asmenims, kurie nėra Jungtinių Amerikos Valstijų rezidentai, taip pat nėra skirta platinti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nors turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, SEB bankas nėra atsakingas už netikslumus ar nuostolius, kurių gali atsirasti remiantis tokia informacija. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti. Tam tikrais atvejais, nuostoliai gali viršyti pradinį investicijos dydį. Tai, kad anksčiau grąža buvo teigiama, nereiškia, kad tokia ji bus ir ateityje. Jei investuojate į finansines priemones užsienio valiuta, keitimo kursų pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai. Prieš priimant sprendimą investuoti į finansines priemones, rekomenduojama įvertinti riziką, atsirandančią dėl kiekvienos šalies skirtingo teisinio reglamentavimo, skirtingų vertybinių popierių apskaitos standartų, galimo papildomo apmokestinimo toje valstybėje, kurioje vertybiniai popieriai buvo išleisti ir/ar galimo papildomo apmokestinimo, atsirandančio dėl vertybinių popierių registracijos vietos. Daugiau informacijos apie prisiimamą riziką galite gauti pasitarę su savo asmeniniu konsultantu SEB banke, apmokestinimo klausimais – su mokesčių srities specialistu. Svarbiausia informacija apie taupymą, investavimą ir pagrindines finansines priemones pateikiama SEB banko interneto svetainėje www.seb.lt.
