Daiva Uosytė. Internete sukčiai seka skaitmeniniais pėdsakais: kaip juos sumažinti?
Komentaro autorė Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė
Skaitmeninėje erdvėje paliekame daugiau jautrios informacijos nei patys suvokiame. Nors esame linkę manyti, kad internete, kitaip nei realybėje, veikiame tarsi anonimiškai, mūsų duomenys palieka pėdsakus ir palengvina finansinių sukčių darbą. Siekiant apsisaugoti nuo nusikaltėlių reikėtų reguliariai tikrinti, kokią informaciją viešiname ir kam ji pasiekiama.
Kiekvienas įrašas ar prisijungimas – pagalba sukčiui
Kiekvienas prisijungimas prie naujos platformos ar interneto svetainės, patalpinta nuotrauka ar parašytas komentaras socialiniame tinkle gali tapti sukčių duomenų rinkimo grandinės dalimi. Ši informacija vėliau padeda nusikaltėliams kurti tikslesnes, sunkiau atpažįstamas apgaules ir užmegzti artimesnį ryšį su nusikaltimo auka. Todėl siekdami apsisaugoti nuo sukčių ir kitų piktavalių internete, turėtume reguliariai siekti sumažinti jautrių duomenų prieinamumą.
Dalį informacijos internete apie save atskleidžiame visiškai sąmoningai – registruojamės į konkursus, pildome anketas, dalinamės savo buvimo vieta, nuotraukomis, kurios leidžia suprasti kur gyvename, lankomės, dirbame. Socialiniai tinklai iš esmės leidžia sukčiams susidaryti įspūdį apie žmogaus rutiną, pomėgius ir psichologiją. Kita dalis duomenų renkama nepastebimai: tai įvairūs rinkodaros slapukai, trečiųjų šalių įskiepiai, programėlės, kurioms suteikiame leidimą sekti lokaciją, rinkti duomenis ir juos naudoti. Šie duomenys gali būti nutekinti, jei naudojama programėlė patirtų kibernetinę ataką. Kuo daugiau informacijos apie žmogų pavyksta rasti, tuo lengviau nusikaltėliams sukurti įtikinamą istoriją.
Kaip sumažinti duomenų prieinamumą?
Sumažinti savo skaitmeninį pėdsaką pirmiausiai galima kritiškai įvertinus, kokiomis platformomis, socialiniais tinklais ir interneto svetainėmis apskritai verta naudotis. Socialiniuose tinkluose rekomenduojama peržvelgti privatumo nustatymus – riboti, kas gali matyti jūsų publikuotus įrašus, nuotraukas, asmeninę informaciją ar kontaktus. Svarbu patikrinti, kuri informacija yra prieinama viešai, bet kuriam interneto vartotojui. Jeigu jos daug, verčiau apribokite prieigą, kad jautrią informaciją matytų tik artimiausi žmonės. Socialiniuose tinkluose verta reguliariai peržvelgti ir kontaktus – neretai draugų tarpe galima pastebėti ir nepažįstamųjų, kurių kvietimus priėmėme net nesusimąstę apie savo saugumą. Suklastotomis socialinių tinklų paskyromis gali naudotis sukčiai.
Kalbant apie įvairias interneto svetaines reikėtų laikytis bazinių principų – naudotis tik gerai rinkoje pažįstamomis, ilgą laikotarpį veikiančiomis platformomis. Net ir pasitikint konkrečia el. parduotuve geriau joje nesaugoti mokėjimo kortelės duomenų, o juos kaskart suvesti iš naujo. Taip pat pravartu internetiniams atsiskaitymams turėti atskirą mokėjimo kortelę.
Reguliariai tikrinkite privatumo nustatymus
Saugumą padidintų ir reguliari naudojamų programėlių ir paskyrų išmaniuosiuose įrenginiuose revizija. Kiekviena jūsų nebenaudojama paskyra kelia ir tam tikrą riziką, jeigu joje išsaugoti svarbūs duomenys. Todėl patartina periodiškai ištrinti programėles, uždaryti senas paskyras, kurių nenaudojate – taip sumažintumėte riziką duomenis prarasti, jei į jas įsilaužtų nusikaltėliai. Naudojamas paskyras ir programėles būtina apsaugoti stipriais, unikaliais slaptažodžių deriniais ir dviejų veiksnių autentifikavimo priemonėmis.
Taip pat svarbu aiškiai suprasti, kokius leidimus suteikiame išmaniosioms programėlėms. Neretai jos prašo suteikti prieigą prie mikrofono, vaizdo kameros, lokacijos ar kontaktų. Tačiau ne visoms programėlėms šios prieigos išties yra būtinos. Prieigą apribojus galima sumažinti riziką, kad duomenys bus naudojami ne taip, kaip turėtų, ar taps prieinami piktavaliams.
Galiausiai verta apsvarstyti, kiek informacijos apie save ar savo šeimą apskritai norite palikti internete. Kuo mažiau konkrečių detalių atskleisite, tuo sudėtingiau sukčiams bus sukurti įtikinamą istoriją ar taktiką jus apgauti. Skaitmeninį saugumą užtikrinti galime tik patys, kiekvieną kartą atidžiai vertindami, kokią informaciją viešiname ar įvedame. Kuo mažiau informacijos prieinama – tuo mažesnė tikimybė, kad sulauksite sukčiaus dėmesio.