Daiva Uosytė. Šiuolaikinis Ponzis kalba rusiškai ir iš vieno žmogaus vidutiniškai išvilioja apie 2,6 tūkst. eurų

Komentaro autorė Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė

Dvidešimto amžiaus pradžioje gyvenęs Čarlzas Ponzis vargu ar galėjo numanyti, kad jo vardas taps vienos populiariausių finansinio sukčiavimo tipologijų sinonimu. Jo sukurta apgaulės schema, paremta klaidingais pažadais apie neįtikėtinai didelę grąžą, gyvuoja daugiau nei šimtmetį – tik šiandien ji veikia kitomis priemonėmis ir aplinkybėmis. Šiuolaikinis Ponzis dažnai kalba rusiškai, bendrauja telefonu ar internetu ir savo aukas pasiekia vienu mygtuko paspaudimu. Net ir po 100 metų žmonės netapo atsparesni Ponzi metodams – kasmet investicinio sukčiavimo metodu išviliojamos vis didesnės pinigų sumos.

Apie 1920-uosius metus Čarlzas Ponzis apgavo tūkstančius Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų, žadėdamas jiems uždirbti dviženklę investicinę grąžą vos per keliasdešimt dienų. Nusikaltimo aukoms Ponzis teigdavo investuojantis į pašto kuponų prekybą ir uždirbantis iš valiutų skirtumų, o išties gyventojų jam patikėtų pinigų jis niekur neinvestavo. Tiesiog seniems investuotojams sumokėdavo tariamą pelną iš naujai prisijungusių asmenų įmokų. Ši schema pavadinta finansine piramide, nes būtent piramidės principu veikė lėšų išmokėjimas aukoms.

Piramidė sugriūva, kai naujų investuotojų skaičius sumažėja ir naujai surinktų lėšų nebepakanka išmokėti seniau prisijungusiems asmenims. 

Būtent tokiais Čarlzo Ponzi sukurtais principais vadovaujasi ir šiandienos investiciniai sukčiai, kurie Lietuvoje aktyviai taikosi į patiklius gyventojus. Skirtumas tik tas, kad vietoje pašto kuponų jie kuria suklastotas investavimo platformas, o bendraudami su gyventojais dažniausiai apsimeta investicijų brokeriais ar bankininkais.

Pastaraisiais metais investicinio sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje didėjo. Su gyventojais nusikaltėliai dažniausiai susisiekia telefonu, el. paštu ar socialiniais tinklais. Vienas dažniausių skiriamųjų bruožų – investiciniai sukčiai bendrauja rusų kalba. Tačiau gali pasitaikyti ir kalbančių lietuviškai – sukčiai tobulėja. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per 2025 m. trečiąjį ketvirtį užfiksuoti 403 investicinio sukčiavimo atvejai, o vidutiniškai vienas nukentėjęs asmuo prarado apie 2,6 tūkst. eurų. Bendra investicinio sukčiavimo metodu išviliota suma per šį laikotarpį sudarė apie 1 mln. eurų. 

Kodėl net praėjus šimtmečiui, o finansinės piramidės principams tapus aiškiai žinomiems visame pasaulyje, Ponzi schema nusikaltėliams vis dar pelninga?

Žmogiškasis faktorius – godumas ir patiklumas

Atsakymas – žmogiškasis faktorius. Žmonių prigimčiai būdingi bruožai, tokie kaip godumas, noras tikėti išskirtiniais pasiūlymais ir praturtėti neįdedant daug pastangų, yra didžiausi sukčių sąjungininkai. Pasiūlymams atsispirti svarbu turėti pakankamą žinių bagažą ir valios nepasiduoti nusikaltėlių vilionėms.

Galima išskirti tris pagrindinius signalus, kurie rodo, kad greičiausiai susidūrėte su investiciniu sukčiavimu. Pirmiausiai, investiciniai sukčiai siūlo greitą ir garantuotą grąžą. Teigiama, kad jų pateikiami pasiūlymai jums yra išskirtiniai ir galios trumpą laiką. Sukčiai siekia sukurti skubos jausmą, kad sprendimą priimtumėte neapgalvotai, nepatikrintumėte informacijos apie asmenis, kurie su jumis susisiekė telefonu, laišku ar žinute. 

Antras įspėjimas – tariamas investicinis brokeris jums siūlo atsidaryti sąskaitas įvairiose mokėjimų įstaigose ar kriptovaliutų keityklose, skatina išvengti tradicinių bankų. Taip yra todėl, kad tradicinės finansų įstaigos taiko griežtą sukčiavimų prevencijos praktiką ir gali sustabdyti mokėjimus, kurie atrodytų įtartini. Siekdami to išvengti sukčiai savo aukoms teigia, kad pasiūlymai investuoti yra konfidencialūs, moko, ką pameluoti finansų įstaigai, jeigu bankui kiltų įtarimas, kad klientas pakliuvo į nusikaltėlių rankas.

Trečias signalas, kad galėjote įsitraukti į sukčių schemą – jūsų prašoma lėšas pervesti ne į investicinės bendrovės, o į fizinio asmens sąskaitą. Tokios praktikos netaiko jokia profesionali bendrovė. Dažniausiai tokios sukčių nurodomos fizinių asmenų sąskaitos priklauso nusikalstamoms grupuotėms arba pinigų mulams – asmenims, kurie už tam tikrą atlygį sukčiams leidžia pasinaudoti savo sąskaitomis. 

Schema ir receptas nuo jos apsisaugoti – tie patys jau 100 metų

Tam, kad išviliotų kuo daugiau pinigų, sukčiai nusikaltimo schemą vysto ilgesnį laiką – pirmiausiai gali gyventojui pervesti tariamą investicinę grąžą, kurti patikimumo įspūdį. Kai išviliojama didelė pinigų suma – galiausiai sukčiai nebeatsiliepia telefonu ir neatsako į žinutes, o pervestos lėšos – negrįžtamai išgaruoja.

Nors Č. Ponzi sukurta schema šiais laikais persikėlė į skaitmeninę erdvę, jos esmė – nepasikeitė. Pagrindine sukčių manipuliacijos priemone išlieka žmonių patiklumas. Sukčių siūlomos investicijos išties neegzistuoja, o pinigai, kuriuos tariamai gaunate kaip atlygį, tėra kitų nukentėjusių asmenų nuostoliai.

Jei supratote, kad pervedėte pinigus sukčiui ar neaiškiam gavėjui, svarbiausia nedelsiant susisiekti su banku, taip pat būtina informuoti policiją apie vagystę ir Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą pranešti apie suklastotą ar sukčių naudojamą nuorodą, svetainę, reklamą ar profilį socialiniuose tinkluose.

Svarbiausias patarimas, kuris šiais laikais toks pat aktualus kaip ir prieš šimtą metų: jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tikras, greičiausiai jis toks ir yra.