Finansų psichologija: kodėl sausis – prasčiausias metas impulsyviems finansiniams sprendimams?
Metų pradžia daugeliui siejasi su naujais tikslais ir pažadais sau. Dažnai, išsikėlę Naujųjų metų rezoliucijas, žmonės nori pakeisti viską iš karto – pakoreguoti mitybą, pradėti sportuoti, keisti kasdienius įpročius. Šiemet prie šių pokyčių didžiajai daliai gyventojų prisideda ir būtinybė apsispręsti dėl kaupimo II pensijų pakopoje – tęsti jį ar pasitraukti.
Pasak psichoterapeutės Brigitos Kaleckaitės, nėra vieno universalaus recepto, kaip žmonės įgyvendina pokyčius – vieni tai daro palaipsniui, kiti ryžtasi staigiems sprendimams. Vis dėlto jos praktika rodo, kad ilgalaikę išliekamąją vertę dažniau turi lėti ir nuoseklūs pokyčiai.
Dažniau laimi tie, kurie linkę neskubėti
„Lėtai priimami pokyčiai turi didesnę išliekamąją vertę – formuojasi nauji įgūdžiai, atsiranda laiko refleksijai, žmogus geriau supranta, ko iš tikrųjų nori. Nors pasitaiko atvejų, kai staigūs sprendimai pasiteisina, dažniausiai tai nutinka po didelių gyvenimo krizių – ligos, netekties ar skyrybų – ir tuomet, kai apie pokyčius buvo galvojama dar prieš emocinį sukrėtimą“, – sako B. Kaleckaitė.
Anot psichoterapeutės, spontaniški veiksmai dažniau būna sėkmingi tada, kai žmogus turi pakankamai patirties toje srityje, kurioje priima sprendimus. Jeigu, pavyzdžiui, žmogus investuoja jau daug metų ir yra matęs įvairių situacijų, jo spontaniškumas gali būti pagrįstas patirtimi. Tačiau pradedantiesiems emocijos ir ateities lūkesčiai dažnai tampa klaidinančiu veiksniu – neužtenka nei žinių, nei patirties, todėl rizika apsispręsti netinkamai gerokai išauga.
Pauzė prieš sprendimą: ką verta palyginti?
Kaip teigia „SEB Life and pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė, pasirinkimai, susiję su ilgalaikiu pinigų kaupimu pensijai, neturėtų būti priimami emocijų pike.
„Svarbiausia – neskubėti. Sprendimą dėl tolimesnio dalyvavimo II pensijų pakopoje galima priimti iki pat 2027 metų pabaigos, todėl nėra jokio spaudimo tai daryti dabar, sausį. Prieš apsisprendžiant verta palyginti kelis scenarijus – tęsti kaupimą ar rinktis alternatyvius kaupimo pensijai spendimus. Taip pat svarbu įvertinti, kaip šie pasirinkimai paveiktų ilgalaikius tikslus, pajamų tęstinumą sulaukus pensijinio amžiaus“, – sako I. Pigagienė.
SEB ekspertė atkreipia dėmesį, kad net ir apsisprendus nutraukti kaupimą, galima tai padaryti pereinamojo laikotarpio pabaigoje – 2027 m. gruodį.
„Vien valstybės dalyviui skiriama paskata per šį dviejų metų laikotarpį sudarys daugiau nei 800 eurų. Jei situacija finansų rinkose išliktų panaši kaip dabar, pridėjus dalyvio įmokas ir investicinį prieaugį, vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus, II pakopoje kaupiančio nuo pradžių, galimas atsiimti turtas per šiuos du metus galėtų padidėti daugiau nei 3700 eurų . Tai tikrai reikšminga suma, dėl kurios verta gerai apgalvoti ir galbūt atidėti sprendimą nutraukti kaupimą“, – sako I. Pigagienė.
Kaip atpažinti, kad sprendimas – impulsyvus?
Vienas aiškiausių ženklų, kad sprendimą lemia emocijos, yra tai, jog jam trūksta faktinio pagrindo. Pasak psichoterapeutės B. Kaleckaitės, tokiose situacijose žmogus savo pasirinkimą labiau grindžia tuo, ką jaučia, o ne tuo, ką žino. Emocinis susijaudinimas dažnai pasireiškia ir fiziškai – pakeltu balsu, įtampa kūne, padažnėjusiu kvėpavimu, karščio bangomis, paraudusiais žandais ar ar „degančiomis akimis“.
„Kai emocijos sukilusios, mūsų mąstymas tampa siauresnis – pasaulį pradedame matyti per „juoda arba balta“ prizmę. Tokiu metu verta sustoti ir palaukti bent dieną ar savaitę, kol sprendimus vėl bus galima vertinti ramiai ir racionaliai“, – pataria psichoterapeutė.
Aplinkybės, kurios skatina skubotus veiksmus
Tiek finansų, tiek psichologijos ekspertai sutaria, kad skubotus sprendimus dažniausiai lemia stiprios emocijos – nerimas, baimė, pyktis ar ilgalaikis stresas. Prie jų prisideda ir kasdieniai gyvenimo sunkumai: skolos, konfliktai šeimoje, užsitęsę remontai, problemos darbe ar net bendras nesaugumo jausmas dėl geopolitinės situacijos.
Pasak psichoterapeutės B. Kaleckaitės, daugiau klaidų darome ir tada, kai esame pavargę ar perdegę. Didelę įtaką daro ir aplinka – socialiniai tinklai bei reklama nuolat skatina emocinį vartojimą, kuriuo aktyviai naudojasi tiek prekybos centrai, tiek internetinės parduotuvės.
„Kai kuriuos žmones impulsyviai apsispręsti gali paskatinti ir autoritetai – artimi, stiprią nuomonę turintys žmonės, aukštą statusą užimantys kolegos ar viešojoje erdvėje matomi nuomonės formuotojai“, – priduria specialistė.
I. Pigagienės teigimu, tokios aplinkybės dažnai lemia pasirinkimus, kurių pasekmės pasimato ne iš karto.
„Ilgalaikių finansinių tikslų kontekste svarbu nepamiršti, kad sprendimai, priimti vadovaujantis emocijomis ar kitų nuomonėmis, gali reikšmingai paveikti ateitį. Jei, pavyzdžiui, kalbame apie II pensijų pakopoje sukauptas lėšas ir galimybę jas atsiimti, svarbu prisiminti, kad šie pinigai buvo skirti kaupimui ateičiai ir tokį tikslą net ir juos atsiėmus turėtų išlaikyti“, – pabrėžia I. Pigagienė.
Ekspertai primena, kad naujų metų pradžia gali būti tinkamas metas peržiūrėti savo finansinį planą, tačiau ne jį griauti. Sprendimai dėl II pensijų pakopos nėra tokie, kuriuos būtina priimti skubant – tam numatytas ilgesnis laikotarpis. Todėl prieš teikiant prašymus verta pasinaudoti skaičiavimo įrankiais, palyginti galimus scenarijus ir įvertinti ilgalaikes pasekmes, pasitarti su finansų ekspertais. Tokie pasirinkimai turi įtakos ne vieneriems metams, o visai ateičiai. Kartais didžiausias pokytis – tai ne emociniai ar kitų padiktuoti sprendimai, o pauzė ir racionalus savo pasirinkimų įsivertinimas.
