Ilgaamžiškumo ekonomika: kodėl jaunajai kartai teks taupyti ir investuoti daug daugiau nei jų tėvams

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko Lietuvoje vadovė

Lietuvos gyventojai gyvena vis ilgiau, tačiau ilgesnis gyvenimas negarantuoja finansiškai saugios senatvės. Priešingai – jaunajai kartai teks kaupti daugiau, investuoti anksčiau ir galvoti gerokai ilgesniu horizontu nei tai darė jų tėvai.

2024 metais vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 77,5 metų, o prognozuojama, kad iki 2050-ųjų ji pailgės dar beveik 5 metais. Sulaukus 65 metų, žmogaus laukia ne keli metai, o beveik du dešimtmečiai gyvenimo.  

Gyvenimo ciklo teorija teigia, kad iki pensinio amžiaus reikia taupyti ir investuoti tam, kad būtų pasiekta maksimali grynojo turto vertė. Pensijoje šis sukauptas turtas turi būti naudojamas ir iš jo sušvelninamas vartojimo nuosmukis. Tačiau ilgėjanti gyvenimo trukmė reiškia, kad reikės sukaupti turto vis daugiau. Todėl senatvei reikia ruoštis gerokai anksčiau – ne tik taupant, bet ir priimant drąsesnius finansinius sprendimus.

Ilgesnė senatvė – didesnė finansinė atsakomybė

Ilgesnis gyvenimas reiškia didesnį reikalingą sukaupto kapitalo kiekį. Vien tik valstybės pensijos ateityje gali nepakakti išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę, todėl augs privačių pensijų fondų, investavimo ir turto valdymo sprendimų svarba.

Ilgaamžiškumo ekonomikos kontekste keičiasi ir finansų rinkos. Vyresnio amžiaus žmonės paprastai skolinasi mažiau ir investuoja atsargiau, tačiau jaunimas, siekdamas užsitikrinti finansinį saugumą ilgesnei senatvei, turės būti labiau linkęs investuoti ir prisiimti riziką.

Jaunesnės kartos neišvengiamai turės galvoti ilgesniu laikotarpiu – ne iki 60 ar 65 metų, o iki 85 ar net 90. Tai keičia požiūrį į taupymą, investavimą ir finansinį planavimą apskritai.

Nuo finansinio raštingumo – prie finansinio atsparumo

Ilgaamžiškumo ekonomika iškelia ir finansinio raštingumo klausimą. Ekspertų teigimu, vien žinoti apie finansinius produktus nepakanka – svarbiausia gebėti prisitaikyti prie skirtingų gyvenimo etapų, pajamų svyravimų ir ilgesnio gyvenimo rizikų.

Be to, ilgesnis gyvenimas reiškia didesnę tikimybę susidurti su netikėtais gyvenimo įvykiais – sveikatos problemomis, pertrūkiais karjeroje ar poreikiu persikvalifikuoti. Todėl finansinis atsparumas tampa vienu kertinių ilgaamžiškumo ekonomikos principų.

Ilgaamžiškumo ekonomika – visų kartų klausimas

Nors ilgaamžiškumo ekonomika dažnai siejama su vyresnio amžiaus žmonėmis, jos poveikį labiausiai pajus dabartiniai jauni ir vidutinio amžiaus gyventojai. Būtent jų finansiniai sprendimai nulems, ar ilgesnis gyvenimas taps galimybe, ar papildoma įtampa tiek asmeniškai, tiek visai ekonomikai.

Ilgaamžiškumo ekonomika nėra problema, kurią reikėtų atidėti ateičiai. Tai realybė, prie kurios reikia pradėti prisitaikyti jau dabar.