Kaip atrasti pinigų investicijoms?
Nepakankamos santaupos yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės neinvestuoja. Taip sako beveik kas antras (45 proc.) gyventojas*. Kaip atrasti pinigų investicijoms, kai pajamos nedidėja, o išlaidos, atrodo, niekada nesibaigia?
Kiek pinigų reikia pradžiai?
Pirmiausia – sugriaukime mitą, kad, norint pradėti investuoti, reikia solidžios sumos sąskaitoje. Šiandien yra lengvai prieinamos skaitmeninės priemonės, kuriomis naudojantis galima investuoti vos 1 eurą per mėnesį ir taip pradėti mokytis investuoti.
Žinoma, jei norite sukaupti kapitalą, iš kurio vėliau galėsite uždirbti pasyvių pajamų, vertėtų pradėti bent nuo 50–100 eurų per mėnesį. Suma, kurią skirsite investicijoms per mėnesį, priklauso ir nuo amžiaus. Jei jums vos dvidešimt metų, prieš akis dar labai ilgas investavimo laikotarpis, pakaks ir mažesnių finansinių pastangų. Tačiau jei nusprendėte pradėti investuoti sulaukę keturiasdešimties, pasistengti reikėtų jau daugiau.
Tyrimų duomenimis, daugiausia periodiškai investuojančių gyventojų vidutiniškai investicijoms per mėnesį skiria nuo 21 iki 100 eurų.
Kaip tokią sumą atrasti, jei pastaruoju metu neaugo pajamos, o išlaidos, atrodo, tik didėjo?
Kruopščiai išanalizuokite išlaidas
Žmonės dažnai mėgsta sakyti, kad neverta gręžiotis į praeitį ir stebėti, kur išleidai pinigus, kad reikia tiesiog išleisti mažiau, negu uždirbi. Tiesa paprasta, bet ją įgyvendinti nėra lengva. Todėl, norint suprasti, kur dingsta pinigai, visų pirma svarbu išanalizuoti savo įpročius, išlaidas ir suprasti, kaip leidžiate pinigus.
Taip, tam reikės skirti šiek tiek laiko, tačiau, jei dažniausiai mokate kortele, sudėtinga nebus. Peržiūrėkite pastarųjų vieno–trijų mėnesių banko sąskaitų išrašus ir suskirstykite išlaidas į grupes: maistas, komunaliniai mokesčiai, pramogos, investicijos, kavinės ir restoranai, rūbai, kosmetika ir pan. Tokių grupių, atsižvelgiant į gyvenimo būdą ir įpročius, gali būti įvairių, tačiau visos išlaidos gali būti priskirtos vienai iš trijų grupių: vienos yra būtinosios, kitos maloniosios ir trečios – skirtos ateities vartojimui: taupymui ar investicijoms.
Suskirstykite į tris grupes
Įvertinkite, kurios išlaidos yra būtinosios, ir jų niekaip negalite atsisakyti. Iš šios dalies atrasti pinigų investicijoms gali būti sudėtinga. Prie tokių išlaidų patenka mokesčiai už komunalines ir kitas paslaugas, finansiniai įsipareigojimai, jei turite būsto ar kitokią paskolą.
Pagrindinės išlaidos maistui ar transportui yra priskiriamos prie būtinųjų išlaidų, tačiau čia yra galimybė patikrinti, ar tikrai visos išlaidos maistui ir transportui buvo būtinos? Gal buvo galima sutaupyti dažniau vykstant į darbą viešuoju transportu, jei tai įmanoma, ar, pavyzdžiui, tvariau perkant maisto produktus?
Maloniųjų išlaidų grupei reikėtų priskirti tai, ką perkame norėdami patenkinti savo emocinius poreikius. Tai nauji rūbai, kosmetika, pramogos, pietūs ar vakarienės kavinėse, dar vienas interjero akcentas namuose ir pan.
Asmeninių finansų valdymo ekspertė Elizabeth Warren savo aprašytoje biudžeto valdymo taisyklėje 50–30–20 sako, kad tokios malonios išlaidos neturėtų viršyti 30 proc. visų gaunamų pajamų. Jei įvertinę savo išlaidas pastebite, kad jūsų biudžete tokios išlaidos gerokai viršija 30 proc., reiškia, kad esate išlaidus ar išlaidi, ir, jei norite pradėti investuoti, šiose išlaidų eilutėse ir galima atrasti papildomų pinigų. Tik tam reikės labai atviro pokalbio su savimi.
Būkite sąžiningi
Sąžiningai įvertinkite savo maloniąsias išlaidas ir atsakykite sau, kam išleistumėte ir vėl, jaučiate gautą vertę iš savo pirkinių ir nesigailite, o kuriuos pinigus, tiesą sakant, leidote neprasmingai. Gal tai trečia pora panašių batų, o gal daug dažniau ėjote į miestą ir per daug skyrėte pramogoms? Tos išlaidos, kurios šiek tiek kelia sąžinės graužatį, ir yra labiausiai vertos dėmesio peržiūrint biudžetą. Keisdami savo įpročius, būtent tokius pinigus galite skirti savo ateičiai – ilgalaikėms investicijoms.
Kad būtų lengviau, galima šiems pinigams suteikti kitokią prasmę ir pasakyti: „Gerai, jei praėjusį mėnesį leidau sau paišlaidauti, vadinasi, aš turiu pinigų, man tik reikia aiškesnio tikslo, turiu iš karto šiuos pinigus skirti ateičiai, kol nekilo noras neapgalvotai apsipirkti“.
Galvokite apie investicijas kaip apie būtinąsias išlaidas
Posakis „pirmiausia susimokėk sau“, reiškiantis, kad pinigus, skirtus taupyti ir investuoti, turėtume atidėti vos tik gavę pajamų, ne veltui laikomas viena tvariausių ir efektyviausių biudžeto valdymo taisyklių. Trumpai ir aiškiai tai įvardino įžymusis investuotojas Warrenas Buffetas: „taupykite ne tuos pinigus, kurie lieka po išlaidų, o leiskite tuos pinigus, kurie lieka atidėjus taupymui“.
Vadinasi, jei, peržiūrėję savo išlaidas, atradote, kaip galite jas sumažinti, iš karto skirkite atliekamus pinigus periodiniam investavimui, Arba dar geriau – automatizuokite šį sprendimą, kad nereiktų kiekvieną mėnesį galvoti, kol ilgainiui tai taps įpročiu, kurio vėliau nė nepastebėsite, o pinigus kaupsite.
Atidėję pinigus investicijoms, dalį biudžeto numatykite būtiniems pirkiniams, o tai, kas lieka, be jokios sąžinės graužaties skirsite tam, kas jums patinka ir teikia malonumą.
Taip ne tik sukaupsite papildomo kapitalo, jausitės finansiškai saugesni, bet ir galėsite leisti pinigus be kaltės jausmo.
Žinoma, svarbu pabrėžti, kad, prieš pradedant investuoti, pirmiausia svarbu sukaupti finansinę pagalvę. Tai tokia pinigų suma, kuri visuomet turi būti likvidi, kad ja būtų galima čia pat pasinaudoti, jei staiga prireiktų, pavyzdžiui, ligos atveju, rimčiau sugedus automobiliui ir pan.
Taigi, jei neturite finansinės atsargos, reikėtų sudaryti planą, kad galėtumėte siekti abiejų tikslų: investicijoms skirkite minimalią sumą, o didesnę dalį pinigų – finansinei pagalvei kaupti. Kai sukaupsite, galėsite didinti investuoti skirtą sumą ir jausitės drąsesni, nes, pradėję investuoti, kaupsite ir žinias, kurios suteiks drąsos investuoti papildomai.
Taigi, nors dažnai galvojame, kad savo finansus valdytume geriau ir investicijoms pinigų atrastume, jei uždirbtume daugiau, tačiau iš tikrųjų svarbiausia yra gebėti tinkamai elgtis su tais pinigais, kuriuos turime šiuo metu.
*SEB banko užsakymu tyrimą šių metų kovo mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1 122 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 74 metų.
Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė
***
SEB bankas primena, kad investicijos yra susijusios su rizika. Taikomi mokesčiai, susiję su teikiamomis paslaugomis. Išsamiau su SEB banko paslaugomis, finansinėmis priemonėmis ir su jomis susijusia rizika galite susipažinti https://www.seb.lt/privatiems/taupymas-ir-investavimas/investavimas/investuotoju-apsauga.
SEB bankas rekomenduoja susipažinti su taikomomis sąlygomis ir prireikus pasikonsultuoti su banko specialistu.
