Lietuviai savo finansinę padėtį vertina 7–8 balais, tačiau du iš penkių neturi bent trijų mėnesių rezervo

Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį dažniausiai vertina gana palankiai. SEB banko užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad dauguma jai skiria 7–8 balus iš dešimties. Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė ir paradoksą – gera finansinė savijauta ne visada reiškia finansinį saugumą.

Tyrimo duomenimis, 45 proc. gyventojų yra patenkinti arba labai patenkinti savo finansine padėtimi. Dar 31 proc. ją vertina neutraliai, o 24 proc. teigia esantys nepatenkinti. Tačiau pasak Sigitos Strockytės-Varnės, SEB banko asmeninių finansų ekspertės, tokie rezultatai ne visada atspindi realų pasirengimą netikėtoms situacijoms.

„Finansinę padėtį žmonės dažnai vertina pagal kasdienį stabilumą – ar pakanka pajamų įprastoms išlaidoms, ar pavyksta laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto finansinis saugumas reiškia ir gebėjimą susidoroti su netikėtais pokyčiais, pavyzdžiui, pajamų sumažėjimu ar nenumatytomis išlaidomis“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Finansinė savijauta geresnė nei pasirengimas

Gyventojų lūkesčiai dėl pajamų per artimiausius 12 mėnesių išlieka gana pozityvūs. Tyrimo duomenimis, 27 proc. respondentų tikisi, kad jų pajamos padidės iki 10 proc., o dar 11 proc. prognozuoja didesnį nei 10 proc. augimą. Tuo metu 38 proc. apklaustųjų mano, kad jų pajamos nesikeis, 12 proc. – kad jos gali sumažėti, o 13 proc. šiuo klausimu neturi aiškios nuomonės.

„Jaunesni gyventojai dažniau tikisi pajamų augimo. Pavyzdžiui, 18–29 metų grupėje net 55 proc. respondentų mano, kad jų pajamos per artimiausius metus gali padidėti bent iki 10 proc. ar daugiau. Panašiai nusiteikę ir 30–39 metų gyventojai – šioje grupėje pajamų augimo tikisi apie 50 proc. apklaustųjų. Jaunesniame ir vidutiniame amžiuje žmonių pajamos dažniau keičiasi – daugėja galimybių kilti pareigose, keisti darbą ar didinti kvalifikaciją, todėl ir pajamų augimo lūkesčiai šiose grupėse paprastai būna didesni“, – pažymi S. Strockytė-Varnė.

Net 40 proc. gyventojų neturi rekomenduojamo finansinio rezervo

Didžiausias skirtumas tarp finansinės savijautos ir realaus finansinio saugumo matomas vertinant santaupas. Tyrimo duomenimis, 37 proc. gyventojų nurodo, kad iš santaupų galėtų gyventi ilgiau nei pusę metų, dar 24 proc. – daugiau nei tris, bet ne daugiau kaip šešis mėnesius. 

Vis dėlto 40 proc. gyventojų stabilios finansinės „pagalvės“ neturi. 18 proc. apklaustųjų teigia turintys santaupų, kurių pakaktų tik vienam–trims mėnesiams, 12 proc. – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, o 10 proc. jų apskritai neturi.

„Finansinis rezervas yra vienas svarbiausių asmeninių finansų stabilumo elementų. Netekus pajamų ar atsiradus nenumatytoms išlaidoms, santaupos leidžia kurį laiką išlaikyti įprastą gyvenimo lygį ir išvengti skuboto skolinimosi“, – sako ekspertė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad finansų planavimas daugeliui gyventojų vis dar nėra įprasta praktika. Tik 10 proc. apklaustųjų nurodo, kad mėnesio biudžetą planuoja visada, 18 proc. tai daro dažnai, 42 proc. – tik kartais, o 27 proc. pripažįsta jo neplanuojantys niekada. 

„Reguliarus biudžeto planavimas padeda aiškiau matyti savo pajamas ir išlaidas, todėl tampa svarbiu įrankiu kuriant finansinį rezervą. Jei žmogus neplanuoja savo išlaidų, dažnai sunkiau pastebėti, kiek lėšų būtų galima atidėti santaupoms. Todėl planavimo stoka gali būti viena iš priežasčių, kodėl daliai gyventojų vis dar nepavyksta sukaupti pakankamos finansinės „pagalvės“, – įžvalgomis dalinasi S. Strockytė-Varnė.

Šių metų vasarį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.