Paskaičiavo, kam skolinasi Baltijos šalių jaunimas: prioritetas savarankiškumui, Lietuvoje dažniau skolinasi kelionėms

Jaunų žmonių finansiniai sprendimai daug pasako apie jų prioritetus, gyvenimo būdą ir lūkesčius ateičiai. Atlikus SEB banko Baltijos šalių vartojimo kreditų duomenų analizę, matyti, kam šiandien jaunimas ryžtasi skolintis ir kokius tikslus laiko svarbiausiais. Studijos, pirmasis darbas, persikraustymas į kitą miestą ar šalį – visa tai formuoja jaunimo finansinius sprendimus. Nors paskolų sumos dažniausiai nėra didelės, jų paskirtis aiškiai parodo, kad jaunas žmogus prioritetu laiko mobilumą ir savarankiškumą, Lietuvoje kiek dažniau nei kitose šalyse skolinamasi kelionėms.

Automobilis – svarbiausias pirkinys

Analizuojant vartojimo kreditų duomenis Baltijos šalyse, matyti dominuojantis tikslas: jaunimas dažniausiai skolinasi automobiliui. Ši paskirtis užima pirmąją vietą tarp visų jaunimui išduodamų vartojimo paskolų SEB banke.

Lietuvoje per 2025 metus, paskolos automobiliui sudaro beveik 44 proc. visų jaunimui 18-25 metų amžiaus kategorijoje išduotų vartojimo kreditų, Latvijoje – apie 50 proc., Estijoje – kiek daugiau nei 46 procentus. Nors automobilį galima įsigyti ir lizingu, tačiau jaunimas tam renkasi ir vartojimo paskolą. Šį sprendimą gali lemti kelios priežastys. Lizingui paprastai reikalingas pradinis įnašas, be to, dažniau finansuojami brangesni automobiliai. Tuo tarpu vartojimo paskola automobiliui įsigyti Lietuvoje ir Latvijoje vidutiniškai siekė apie 5 000 eurų, Estijoje – beveik 6 300 eurų. Skolinimosi laikotarpis svyruoja nuo 4 iki 5 metų.

Pasak, SEB banko asmeninių finansų ekspertės Sigitos Strockytės-Varnės, šie skaičiai rodo, kad jaunam žmogui itin svarbus savarankiškumas ir mobilumas: „Automobilis suteikia galimybę lengviau derinti darbą ir studijas, gyventi užmiestyje ar kitame mieste. Neatsitiktinai automobilis patenka ir tarp trijų pagrindinių jaunimo taupymo tikslų.“

Antroje vietoje – įvairios asmeninės reikmės

Antroje vietoje pagal paskirtį yra paskolos įvairioms reikmėms, kurių jauni žmonės detaliai neįvardija. Lietuvoje tokios paskolos sudarė beveik 28 proc., Latvijoje – apie 24 proc., Estijoje – beveik 20 proc. visų jaunimui išduotų vartojimo kreditų SEB banke per 2025 metus. Vidutinė šių paskolų suma siekia iki 3 500 eurų, o grąžinimo terminas trumpesnis nei automobilio paskolų ir dažniausiai trunka tarp 3 – 4 metų.

Tikėtina, kad šios lėšos dažnai naudojamos studijoms, kvalifikacijos kėlimui ar gyvenimo kokybės gerinimu, kaip pavyzdžiui, kompiuterinei įrangai įsigyti ar pan.

„Tai tik dar kartą patvirtina, kad pirmieji savarankiško gyvenimo metai reikalauja papildomų investicijų, lėšų, kad kokybiškai įsitvirtintume ir turėtume reikalingas priemones tiek mokslui, tiek savarankiškam gyvenimui“, – teigia S. Strockytė-Varnė. 

Todėl, anot jos, pravartu apie tai galvoti dar mokyklos suole ir su tėvų pagalba ieškoti sprendimų, kaip sukaupti papildomai pinigų pirmiesiems savarankiško gyvenimo metams.

Trečioje vietoje – būsto gerinimas ir baldai

Trečia pagal populiarumą paskirties kategorija visose Baltijos šalyse taip pat vienoda: tai yra  namų gerinimas ir baldų įsigijimas. Jaunam žmogui pradėjus savarankišką gyvenimą, ypač kitame mieste, natūraliai atsiranda poreikis įsirengti būstą, kad atitiktų jauno žmogaus poreikius. Šiai paskirčiai per 2025 metus Baltijos šalyse vartojimo kreditas siekė vidutiniškai 5 000–6 000 eurų. Tai rodo, kad dalis jaunimo ne tik investuoja į mobilumą, skolinasi automobiliams, jiems svarbu ir gyvenamosios aplinkos kokybė bei jos gerinimas.

Kelionėms dažniau skolinasi Lietuvoje

Įdomu tai, kad jaunimas linkęs skolintis ir kelionėms, tačiau šios paskirties svarba skiriasi tarp šalių. Lietuvoje kelionės sudaro apie 4 proc. visų jaunimui suteiktų paskolų ir užima ketvirtą vietą. Latvijoje jos yra šeštoje vietoje ir sudaro beveik 2 proc., Estijoje – septintoje vietoje su 3 procentais. Paskolos kelionėms paprastai nėra didelės – svyruoja nuo 1 200 iki 2 000 eurų, o paskolos terminas iki 3 metų. Tai gali būti tiek poilsinės, tiek su mokymusi ar profesiniu tobulėjimu susijusios kelionės. Jei kelionė prisideda prie kompetencijų ugdymo ar karjeros galimybių plėtros, ji gali tapti investicija į ateitį. Vis dėlto prieš skolinantis svarbu objektyviai įvertinti, ar paskola yra būtina ir sukurs papildomos vertės.

Finansinio raštingumo svarba skolinantis

Bendras jaunimo, 18 – 25 metų amžiaus, vartojimo paskolos SEB banke vidurkis Baltijos šalyse svyravo nuo 4 200 iki 5 800 eurų (2025 m.). Nors jaunimo segmentas sudaro santykinai nedidelę viso vartojimo kreditų portfelio dalį, vis dėlto tiesa yra tai, kad finansinius įsipareigojimus kartais tenka prisiimti ir vos pradėjus savarankišką gyvenimą, o tai primena apie būtiną gebėjimą įsivertinti, kada verta skolintis ir kaip tai daryti atsakingai.

Atsakingai pasiskolintos lėšos gali būti racionalus sprendimas, jei jis padeda sukurti papildomą vertę ar paspartinti svarbius gyvenimo sprendimus. Vis tik neatsakingi sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių, ypač kai planuojama, pavyzdžiui, įsigyti pirmąjį būstą. Svarbu neatsakingais sprendimais nesusigadinti savo kredito istorijos.

Taigi, kaip geriausia įsivertinti ar verta skolintis? SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita pataria, prieš priimant sprendimą skolintis, atsakyti į kelis klausimus:

• Ar paskola kuria ilgalaikę vertę? Pavyzdžiui, jei automobilis, reikalingas darbui ar lėšos bus skirtos studijoms finansuoti, tai gali padidinti pajamas ateityje. Tuo tarpu impulsyvūs pirkiniai, pavyzdžiui, atostogos, dažniau tampa finansine našta.
• Ar turite finansinę pagalvę? Net ir turint stabilių pajamų, rekomenduojama sukaupti bent 3 – 6 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervą.
• Kiek realiai kainuos paskola? Svarbu įvertinti ne tik mėnesinę įmoką, bet ir bendrą grąžinamą sumą, palūkanas, sutarties sąlygas. Jei skolinamės automobiliui, svarbu įsivertinti ir būsimas papildomas išlaidas kurui, draudimui, automobilio aptarnavimui. Tikslūs skaičiai gali padėti priimti sprendimą ar verta skolintis ir daiktą įsigyti.
• Ar įsipareigojimas netrukdys ateities planams? Jaunystėje dažnai keičiasi darbo ar gyvenamoji vieta, pajamos, todėl paskolos įmoka turi atitikti finansines galimybes ir nebūti našta. Visuomet prieš skolinantis svarbu turėti ir planą B nutikus netikėtam įvykiui – praradus darbą ar susirgus, kaip tai paveiktų galimybę dengti įsipareigojimus.

Jei esame pasiruošę, turime atsakymus sau, vadinasi skolinamės atsakingai. Taip valdoma paskola gali būti naudinga finansinė priemonė. Tačiau kiekvienas sprendimas skolintis turėtų būti pagrįstas aiškiu tikslu, realiu grąžinimo planu ir sąmoningu rizikų įvertinimu. Jauname amžiuje formuojami finansiniai įpročiai dažnai lemia ir ateities pasirinkimus.