SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes: Lietuvos ekonomikos augimo pikas lieka už nugaros

Energetikos kainų šuolis kol kas nepridarė didesnių nuostolių Lietuvos ir pagrindinių mūsų eksporto partnerių ekonomikai. Tačiau artėjant šaltajam laikotarpiui, išlieka aukšta rizika ir dėl infliacijos, ir dėl ekonomikos aktyvumo. Po stipraus šuolio antrą ketvirtį Lietuvos BVP pokyčiai artimiausiais ketvirčiais jau bus kur kas kuklesni. Priešingai negu BVP, metinė infliacija Lietuvoje piko dar nepasiekė. Europos Centrinis Bankas (ECB) rudenį dar padidins bazines palūkanų normas. Kitąmet vidutinė „Brent“ naftos kaina turėtų mažėti iki 75 JAV dolerių už barelį. Išsamias SEB grupės ekonomistų įžvalgas skaitykite leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.

„Nordic Outlook“ čia, „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 95-tas numeris – čia.

Kitąmet Lietuvos ekonomika augs lėčiau

Antrą ketvirtį Lietuvos ekonomika, pastiprinta namų ūkio vartojimo iš atsiimtų II pakopos pensijų fondų pinigų, pralenkė visas kaimynines valstybes (net ir Lenkiją) pagal metinį BVP pokytį. Tačiau dar kartą verta priminti, kad ir apdirbamoji gamyba, ir statybų, ir transporto sektoriai taip pat stipriai prisidėjo prie ekonomikos augimo. Manome, kad metų pabaigoje tokio pat gero rezultato iš apdirbamosios gamybos sektoriaus tikėtis nevertėtų, bet ir toliau metinis statybos darbų apimties pokytis išliks labai žymus. Liepą prasidėjęs II statybos darbų etapas Rūdninkų kariniame miestelyje bei augantys būsto statybos darbai palaikys tą augimą. Vargu ar ir paslaugų eksporto rodikliai iki metų pabaigos reikšmingiau pasikeis. Namų ūkių vartojimo pikas buvo pasiektas antrą ketvirtį, tačiau trečią ketvirtį metinis pokytis išliks didelis dėl vis dar leidžiamų antros pakopos pensijų fondų pinigų.

Per pirmas dvi lėšų atsiėmimo iš II pakopos pensijų fondų bangas pasitraukė 46 proc. dalyvių, į pasitraukusių sąskaitas pervesta daugiau negu 3,8 mlrd. eurų. Šių pensijų fondų turtas liepos pabaigoje siekė 5,8 mlrd. eurų, o metų pradžioje jis buvo 10,6 mlrd. eurų. Kaip ir tikėtasi, labai nedidelė dalis atsiimtų lėšų buvo investuota, o iki metų pabaigos, kaip ir anksčiau tikėtasi, pusė atsiimtų pinigų bus tiesiog išleista. Tikėtina, kad santykinai didelis pasitraukiančių skaičius dar gali būti 2027 m. paskutinį ketvirtį, o mastas priklausys nuo būsimų valdžios sprendimų. Po kitų atsiėmimo etapų bus vis mažiau lėšų skiriama vartojimui.  

Stebina tai, kad vartotojų lūkesčiai Lietuvoje išlieka tokie pat, kaip ir prieš metus, nors infliacija šoktelėjo, palūkanų normos didėjo, ir didžioji atsiėmimo iš pensijų fondų banga jau atslūgo. Kaip visada, rudenį vartotojų lūkesčiai priklausys nuo žinučių, susijusių su kitų metų valdžios sprendimais ir  energetikos produktų kainų svyravimais. Tikėtina, kad bent jau vidutinė senatvės pensija kitąmet augs ne mažiau kaip 10 procentų, tad senjorų nuotaikos turėtų būti santykinai stabilios. Kita vertus, padidėsiančios šilumos energijos, gamtinių dujų ir elektros kainos šaltuoju laikotarpiu turėtų neigiamai paveikti gyventojų lūkesčius.

Lietuvos BVP augimo prognozę šiais metais dėl kiek prastesnio, negu prognozavome, pirmo pusmečio, truputį sumažinome ir tikimės, kad 2026 m. realusis BVP pokytis sieks 3 procentus. 2027 metų BVP augimo prognozės nekeičiame ir manome, kad plėtra sulėtės iki 2,1 procento. 2028 metais BVP turėtų augti vėl stipriau ir pokytis turėtų būti arčiau potencialaus BVP pokyčio. Šiemet Lietuva dar išlaikys lyderės pagal BVP augimą Baltijos šalyse titulą, bet kitąmet jį veikiausiai paverš Estija, atsigaunanti po didelio nuosmukio. SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad Latvijoje 2027 metais BVP didės 2 proc., o Estijoje 2,8 proc.

Metinės infliacijos pikas dar priešakyje

Infliacija gegužės–liepos mėnesiais buvo kuklesnė, negu prognozavome paskutinį kartą atnaujindami prognozes gegužės pradžioje, todėl šiek tiek nuo 5,7 iki 5,3 proc. sumažiname vidutinės šių metų infliacijos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą prognozę. Tiesa, metinės infliacijos pikas dar prieš akis, ir rudenį ji turėtų perlipti 6 procentus. Manome, kad 2027 metais vidutinė metinė infliacija sulėtės iki 3,5 proc., o 2028 metais – iki 3 procentų. Tokia prognozė remiasi prielaida, kad vidutinė naftos ir jos produktų kaina kitąmet bus mažesnė negu šiemet. Tačiau aiškiai matome trumpalaikę riziką, kad gamtinių dujų ir elektros kaina artimiausiais mėnesiais biržoje bus aukštesnė negu pernai, todėl šių produktų kainų augimas buitiniams vartotojams nuo 2027 m. sausio 1 d. yra neišvengiamas. Tikėtina, kad kitąmet valdžia susilaikys nuo dyzelino akcizų didinimo. Šiemet infliacija būtų kur kas didesnė, jeigu ne maisto produktų kainų defliacija dėl žemų tam tikrų žemės ūkio kultūrų kainų pirma pusmetį. Manome, kad kitąmet vidutinė maisto produktų kainų infliacija jau viršys 3 procentus. Beje, dėl kuklesnio minimalios mėnesio algos augimo ir lėtėjančios vidaus paklausos paslaugų kainų infliacija turėtų būti truputį mažesnė negu šiemet.

Darbo užmokestis auga sparčiau, negu tikėjomės

Darbo rinkoje padėtis toliau išlieka stabili, tačiau nerimas dėl dirbtinio intelekto galimų neigiamų padarinių darbo vietoms auga. Nedarbas pirmą pusmetį mažėjo labiau, negu tikėjomės, todėl sumažiname ir nedarbo prognozę šiems metams. Tokio užimtumo lygio, rodančio, kiek buvo užimtų asmenų, palyginti su visa populiacija, antrą ketvirtį nebuvo nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Užimtųjų skaičius per metus dar paaugo 1,1 procento. Žinoma, tokį darbuotojų skaičiaus augimą labiausiai lemia didėjantis dirbančių užsieniečių skaičius.

Metinis vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius pokytis metų pradžioje viršijo 9 proc. ir buvo kur kas didesnis, negu laukta. Dėl valdžios ir švietimo sektoriaus atstovų susitarimų atlyginimai ypač augo švietimo sektoriuje.  Darbo užmokesčio augimui teigiamą įtaką daro ir nuo metų pradžios 11 proc. padidėjusi minimali mėnesio alga (MMA). Iki 8,5 proc. padidiname vidutinio darbo užmokesčio prognozę šiems metams, bet nekeičiame 7 proc. algų augimo prognozės kitąmet. Jau patvirtinta, kad kitąmet MMA didės 8 procentais. Tikėtina, kad ir valstybės sektoriuje algos 2027 metais augs kur kas lėčiau.

JAV ir euro zonos ekonomikos augimo prognozės keičiamos minimaliai

Euro zonos ekonomika pirmąjį pusmetį pasirodė atsparesnė energetikos kainų šuoliui, negu tikėjosi SEB ekonomistai, todėl šių metų realaus BVP augimo prognozė padidinta nuo 0,8 iki 0,9 procento. 2027 m. ekonomikos augimas turėtų siekti 1,3 proc., o 2028 m. – 1,5 procento. Vis dėlto yra daug rizikos veiksnių, kurie šaltuoju laikotarpiu gali pridaryti nemažų nuostolių verslui ir gyventojams. Didžiausias iš jų – tikėtinos kur kas aukštesnės negu pernai gamtinių dujų ir elektros kainos. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija po šuolio šiemet, kitąmet jau bus mažesnė ir laikysis arti 2 procentų. Kol kas nėra ženklų, kad įsibėgėtų antriniai energetikos kainų šuolio padariniai, t. y. kad sparčiau augtų atlyginimai ar didėtų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio pokyčių artimiausiais metais. SEB analitikai prognozuoja, kad ECB rugsėjį dar kartą padidins indėlių palūkanų normą iki 2,50 proc. Pirmo palūkanų mažinimo euro zonoje tikimasi 2028 metų pradžioje.

JAV ekonomika taip pat išlieka stebėtinai stabili ir kol kas pernelyg nereaguoja nei į Persijos įlankos konfliktą, nei į prekybos karus. Investicijos į dirbtinį intelektą įgalinančią infrastruktūrą ir namų ūkių vartojimas buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę JAV ekonomikos augimą pirmą šių metų pusmetį. SEB ekonomistai šių metų BVP augimo prognozę paliko nepakeistą ir tikisi, kad ūkio plėtra šiemet sieks 2,2 proc., o 2027 ir 2028 m. liks panaši ir bus 2,1 procento. Su dirbtiniu intelektu susijusios investicijos ir toliau augs, tik tempas lėtės. Didelė rizika yra susijusi su namų ūkių vartojimo augimu, nes namų ūkių taupymo norma ir taip jau yra pasiekusi istoriškai žemą lygį (liepą siekė vos 2,7 proc.). 

SEB ekonomistai prognozuoja, kad infliacija JAV judės žemyn ir kitąmet vidutinė bendroji metinė infliacija bus 2,1 procento. Taip pat ekonomistai mano, kad FED palūkanų normų nei šiemet, nei kitąmet nedidins, jeigu pasiteisins prielaida dėl mažėsiančios infliacijos ir šiek tiek vėstančios padėties darbo rinkoje. Euras turėtų dar sustiprėti JAV dolerio atžvilgiu ir kitų metų pabaigoje siekti 1,20 JAV dolerio už eurą.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas