Simonas Norbutas. Ar 2026 metais Europoje išmuš kiniškų elektromobilių valanda?

Komentaro autorius Simonas Norbutas, SEB banko Lizingo departamento vadovas.

Kinijos automobilių gamintojų atstovai pernai Lietuvoje buvo išties aktyvūs. Norint suskaičiuoti mūsų šalies rinkoje pristatytus naujus modelius dviejų rankų pirštų jau nebeužtenka. Vis dėlto dauguma automobilių pirkėjų Lietuvoje sako, kad gamintojo šalis ar reputacija jiems yra svarbi.

Kaip rodo SEB banko iniciatyva atlikta apklausa, daugiau negu trečdaliui mūsų šalies gyventojų kilmės šalis yra lemiamas veiksnys renkantis automobilį. Du iš penkių žmonių tvirtino, kad nepirktų kiniškų prekės ženklų automobilių.

Tačiau atrodo, kad ambicingai plėstis Europos rinkoje pasiryžę kinai įveikti priešiškas vartotojų nuostatas rengėsi ne vienerius metus.

Šiemet suplanuoti naujų gamyklų startai

Pirmiausia, kinai kruopščiai analizuoja Europos transporto politiką, ypač dekarbonizacijos sritį. Taip pat jie žino, jog mūsų žemyno gamintojai susiduria su iššūkiais ir nespėja su jiems keliamais transformacijos tikslais kuo greičiau pereiti prie elektra varomų modelių gamybos. Kinijos gamintojai mėgina pasinaudoti situacija – tai rodo ir gausios jų investicijos į įvairius projektus Europoje, siekiant įsitvirtinti gamybos ir tiekimo grandinių srityse.

Nors Kinijos BYD gamyklos Vengrijoje atidarymą perkėlė iš praėjusių į šiuos metus, tačiau tais pačiais 2026 metais užsibrėžta baigti ir milijardo dolerių vertės gamyklos projektą Turkijoje.

Anksčiau „Nissan“ priklausiusią gamyklą prie Barselonos perėmusi Kinijos „Chery Auto“, Ispanijoje jau spėjo pagaminti daugiau kaip 10 tūkst. automobilių.

Be to, kinai ir toliau plėtoja įvairius jungtinės veiklos projektų planus, kaip antai baterijų ir kitų komponentų gamyklų – Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Slovakijoje, Švedijoje. Negana to, kai kuriose valstybėse šie projektai sulaukia nacionalinių vyriausybių politinės paramos ir paskatų. Taip pat užsitikrinama ES teisės aktų reikalavimų atitiktis.

Šiomis investicijomis Kinija siekia įveikti tarptautinės prekybos barjerus ir ES tarifų sistemą, būti kur kas arčiau svarbiausių Europos rinkų ir sutaupyti logistikos kaštus bei greičiau pasiekti vartotojus.

Kinijos automobilių pramonė neslepia ir kito svarbaus tikslo – atsikratyti „Made in China“ stereotipo. Gamyba ES viduje leistų šiai etiketei atlipti ir stiprintų vartotojų pasitikėjimą, nes modelius būtų galima pristatyti kaip „Made in EU“. Apklausos rodo, kad jaunesnio amžiaus vartotojų grupės Europoje jau dabar kur kas palankiau negu vyresnieji vertina kinų gaminius. Tad keičiantis kartoms, simpatijos gali stiprėti.

Į Kiniją europiečius atveda verslo logika

Europos gamintojai irgi nestovi vietoje. Dalis jų jau seniai gamina automobilius Kinijoje ir tada plukdo į Senąjį žemyną. Skaičiuojama, kad 24 proc. 2024 m. ES parduotų elektromobilių buvo pagaminti Kinijoje. Priežastis paprasta – mažesni kaštai: Kinijoje elektra varomų modelių gamyba yra iki 50 proc. pigesnė dėl žemesnių darbo sąnaudų, energijos kainų ir vietinių tiekėjų tinklo. Koncerno „Volkswagen“ duomenimis, naujų elektrinių modelių kūrimo kaštus Kinijoje galima sumažinti per pusę, o vystymo laiką – beveik trečdaliu.

Verslą vilioja ir didelė vietinė rinka, stiprūs į pramonę orientuoti inovacijų centrai ir didžiausia pasaulyje baterijų bei komponentų ekosistema. Akivaizdu, kad visos šios sąlygos leidžia padidinti pelno rodiklius.

Vis dėlto semiant pelną, vyksta tam tikras proto nutekėjimas – Kinija aktyviai perima technologijų ir žinių bazę iš Europos. Turėdami išvystytą tiekimo grandinę ir masto ekonomiją, kinai vis aktyviau pradeda diktuoti inovacijų tempą elektromobilių gamybos sektoriuje.

Europos gamintojai susigrąžina simpatijas

Būtent inovacijomis vartotojus žavėjęs „Tesla“ prekės ženklas 2025-aisiais, panašu, prarado dalį patrauklumo. Šių amerikietiškų automobilių pardavimai Europoje pernai toliau smuko, o rinkos analitikai tai sieja su koncerno vadovo Elono Musko politiniais pareiškimais ir Vokietijos „Volkswagen“ bei Kinijos BYD gamintojų ėjimais.

Be to, dalis vartotojų yra nusivylę, nes „Tesla“ vėlavo atnaujinti modelius, o asortimentas išlieka labai ribotas. Tuo metu konkurentai plečia elektromobilių gamas ir siekia parodyti rinkai, kad šios transporto priemonės tampa vis labiau įperkamos. ES gamintojai orientuojasi į 25–28 tūkst. kainos rėžį ir aktyviai plėtoja šį segmentą. Tuo metu „Tesla“ negali pasiūlyti atsvaros.

Agentūros „JATO Dynamics“ duomenimis, naujų „Tesla“ automobilių pardavimai Europoje 2025 m. buvo apie 30 proc. mažesni negu 2024 m., palyginti, BYD padidėjo kone pustrečio karto. Bendra naujų elektra varomų modelių statistika rodo, kad 2025 m. registracijų Europoje – 25 proc. daugiau negu 2024 metais. Žemyno elektromobilių čempionas šiemet yra „Volkswagen“, pardavimus auginęs apie 70–80 procentų. Tam pačiai grupei priklausanti „Audi“ augo 50 proc., „Cupra“ – 100 proc., o „Škoda“ – net 140 procentų.

Gerus rezultatus, akivaizdu, lemia pirkėjų elgesio tendencija – polinkis pirmenybę teikti pigesniems vien elektra varomiems modeliams arba iš tinklo įkraunamiems hibridams. Europos gamintojams vartotojai aiškiai diktuoja, kad į gatves norėtų susigrąžinti mažus ekonomiškus automobilius. Būtent šią asmeninio transporto elektrifikacijos kryptį palaiko ir Europos Komisijos inciatyvos.