Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Kiek sveria diplomas DI eroje?

Komentaro autorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko Lietuvoje vadovė

Pradėti profesinį kelią baigus universitetą niekada nebuvo lengva. Tačiau šiandien jauni žmonės su diplomais rankose susiduria su nauju iššūkiu – dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau perima pirmąsias užduotis, nuo kurių anksčiau prasidėdavo ne vieno mūsų karjera. Kyla klausimas – kaip jaunam žmogui įrodyti savo vertę tada, kai dalį įprastų pirmųjų karjeros žingsnių jau atlieka technologijos?

Atsakymo į šį klausimą turi ieškoti ne tik absolventai. Jį turi rasti ir organizacijos, ir visa visuomenė – nuo to priklausys, kaip DI eroje augs būsimi specialistai, ekspertai bei lyderiai. Dabar esame taške, kai sprendžiasi, ar technologinė pažanga taps grėsme karjeros pradžiai, ar galimybe ją kurti brandžiau.

Vertę kuria ne rutina, o gebėjimas augti

Paprasta analizė, dokumentų peržiūra, informacijos sisteminimas, susitikimų santraukos ir panašūs darbai ilgą laiką buvo pirmosios užduotys pradedant karjerą. Per jas jauni specialistai mokosi suprasti organizaciją, klientą, atsakomybę ir palaipsniui kyla į sudėtingesnes pareigas.

DI šią, kartais ne pačią įdomiausią, bet profesiniam augimui reikalingą, patirtį keičia. Tačiau tai nereiškia, kad jauno žmogaus vertė mažėja. Veikiau priešingai – ji persikelia į kitą lygmenį.

Šiandien vis svarbiau tampa ne tik atlikti užduotį, bet ir suprasti, ar ji atlikta teisingai. Ne tik naudotis DI įrankiu, bet gebėti įvertinti jo rezultatą. Ne tik rasti atsakymą, bet kelti tinkamus klausimus. Todėl jauno specialisto vertę vis labiau lemia kritinis mąstymas, smalsumas, gebėjimas mokytis, prisitaikyti ir dirbti su technologijomis taip, kad jos stiprintų, o ne pakeistų žmogaus sprendimą.

Kompanijos „PwC“ analizė, apėmusi daugiau kaip milijardą darbo skelbimų, rodo, kad pradinio lygio pozicijose vis dažniau tikimasi gebėjimų, kurie anksčiau buvo siejami su labiau patyrusiais darbuotojais – sprendimų priėmimo, lyderystės, kūrybiškumo, strateginio mąstymo, komunikacijos. Kitaip tariant, vertė vis silpniau priklauso nuo gebėjimo sukti rutiną ir vis labiau – nuo gebėjimo suprasti, kodėl darome vieną ar kitą sprendimą, kaip jis veikia klientą ar verslą.

Šiame kontekste keičiasi ir diplomo reikšmė. Diplomas DI eroje nebėra sėkmingo profesinio gyvenimo garantija. Tiesą sakant, jos nesuteikė ir anksčiau. Tačiau jis išlieka svarbus pagrindas – ženklas, kad jaunas žmogus gebėjo mokytis, gilintis, užbaigti ilgą kelią ir sukauptas žinias gali taikyti naujose situacijose.

Jauno žmogaus karjeros startas – ir verslo atsakomybė

Vis dėlto, būtų neteisinga visą prisitaikymo naštą perkelti ant jaunų žmonių pečių. DI lygiai taip pat kelia kartelę darbdaviams, švietimo sektoriui, sprendimų priėmėjams, nes jaunimo karjeros startas yra ir visos ekonomikos bei Lietuvos pažangos klausimas.

Šiuo metu nemažai verslų vis dar yra toje stadijoje, kai siekiant greito produktyvumo proveržio DI kai kuriais atvejais tampa tiesiog bandymu pakeisti darbuotojus. Trumpuoju laikotarpiu ši logika gali atrodyti racionali, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ji yra trumparegiška.

Jeigu jauniems žmonėms nebesuteiksime galimybių įgyti patirties, pritrūksime ne tik pradinio lygio specialistų. Pradės trūkti ekspertų, vadovų, inovatorių, startuolių kūrėjų. Be patirties tapti profesionalu neįmanoma – net ir labai gabiam žmogui reikia aplinkos, kurioje jis galėtų mokytis, klysti, klausti ir augti.

Todėl pažangios organizacijos turėtų ne atsisakyti jaunų talentų, o perkurti jų vaidmenis. Tai jau vyksta: bendrovės „Strada“ atliktas tarptautinis darbdavių tyrimas rodo, kad tarp įmonių, kurios naudoja arba vertina DI galimybes, beveik 3 kartus daugiau vadovų 2026 metais planuoja didinti, o ne mažinti pradinio lygio darbuotojų samdymą. 
Samda – tik pirmas žingsnis. Organizacijos turi sąmoningai galvoti, kaip jaunas žmogus mokysis, kai technologijos perima dalį užduočių, kurios anksčiau suteikdavo profesinių žinių. Reikės daugiau mentorystės, aiškesnio grįžtamojo ryšio, realių projektų, saugios erdvės klausti ir galimybės dirbti šalia patyrusių kolegų. Atliepdami augančių talentų poreikius SEB banke tai paverčiame kasdiene praktika. Skaitome paskaitas ir siūlome temas bakalauro darbams, kad akademinės žinios galėtų būti taikomos sprendžiant realius finansų sektoriaus klausimus. 

Praktikos metu studentai įsitraukia į banko projektus, dirba su komandomis, turi mentorius, įgyja tarptautinės patirties. Jaunas žmogus turi turėti galimybę ne tik formaliai atlikti praktiką, bet ir suprasti, kur jo žinios, smalsumas ir pastangos tampa verte.

Naujiems laikams – ir naujos galimybės

Technologinis progresas visada kelia įtampą, tačiau kartu jis atveria ir naujų galimybių. Šalia profesijų, kurių užduotys keičiasi ar siaurėja, atsiranda visiškai naujos pozicijos ir karjeros kryptys, apie kurias dar prieš kelerius metus beveik nekalbėjome.

2023–2025 metais pasaulyje atsirado daugiau kaip 1,3 mln. naujų darbo vietų, susijusių su technologijų ir darbo rinkos pokyčiais. Tarp jų – DI integratoriai, duomenų centrų specialistai, DI produktų kūrėjai, DI agentų architektai, duomenų istorijų pasakotojai, DI patirties dizaineriai. 

Taigi, jauniems žmonėms atsiveria naujų kelių. Kuo daugiau užduočių gali atlikti technologijos, tuo svarbesnis tampa žmogaus gebėjimas patikrinti, paaiškinti, įvertinti, prisiimti atsakomybę ir matyti platesnį kontekstą. „Mokymasis visą gyvenimą“ iš gražios frazės tampa kasdienio profesinio gyvenimo sąlyga. Vieno finišo nebus – tik tarpiniai. Mat reikės nuolat atnaujinti žinias, stiprinti kompetencijas, kartais – persikvalifikuoti ar drąsiai žengti į sritį, kuri dar neturi aiškaus pavadinimo. 

Gebėjimas mokytis tampa ne mažiau svarbus už jau turimas žinias. Todėl užduotis mums visiems – padėti jaunam žmogui kuo sklandžiau pereiti nuo pirmojo klausimo „ką aš moku?“ prie daug svarbesnio – „kokią vertę galiu kurti?“.