Sprendimai – nedega: dėl II pakopos pensijos Lietuvos gyventojai atlieka namų darbus

Skubėti su sprendimais nėra būtinybės. Šios pozicijos dėl II pakopos pensijos šiuo metu laikosi apie trečdalis (31 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų. Artėjant laikui, kai gyventojai turės priimti sprendimus dėl savo tolimesnio dalyvavimo pensijų kaupime, vis daugiau žmonių pasinaudoja skaičiuoklėmis internete ir konsultuojasi su finansų ekspertais. Pastarieji akcentuoja – laiko dar yra pakankamai, nes apsisprendimui yra numatytas dvejų metų laikotarpis.  

„Pensijų reformos konsultacijų poreikis yra padidėjęs – žmonės domisi, lygina skirtingus finansinius scenarijus, nori suprasti galimus pasirinkimus ir įtaką jų finansinei situacijai. Matome, kad kai skiriama laiko išsiaiškinti skirtingus pensijų reformos pasirinkimus, emocijomis paremtus  sprendimus keičia racionalūs. Dar yra apsčiai laiko susirinkti informaciją, ją išanalizuoti ir iš naujo pažvelgti į savo šiandienos poreikius bei ateities lūkesčius“, – teigia Iveta Pigagienė, bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė.

Gruodį SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad toliau kaupti yra nusprendę daugiau kaip 25 proc. asmenų, nutraukti kaupimą – 43 proc., o 31 procentas apklaustųjų dar nėra priėmę sprendimo.

Žinių trūkumas veda link emocionalių sprendimų

„Daug Lietuvos gyventojų dar nėra priėmę sprendimo dėl tolesnio kaupimo. Tyrimas taip pat rodo, kad žmonėms trūksta informacijos. Beveik pusė respondentų (45% proc.) teigia, jog nesijaučia gerai suprantantys pensijų reformos pokyčius ir kokį poveikį tai turės jų pensijai. Tai skatina emocijomis paremtus sprendimus, kai pasirinkimą lemia ne faktai ar individualūs skaičiavimai, o neapibrėžtumo jausmas. Todėl akivaizdu, kad visuomenei reikia laiko susipažinti su pokyčiais ir atidžiai pasverti sprendimus, kurie turės įtakos galimybėms ateityje gyventi oriai ir aprūpintai“, – komentuoja Iveta Pigagienė, „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė.

Apklausos duomenys rodo, kad geriau reformos pokyčius supranta vidutines ir didesnes nei vidutinės pajamas gaunantys gyventojai  – 2 iš 3 (66%) teigė suprantantys pasitraukimo pasekmes jų pensijai. Tarp šių apklaustųjų taip pat yra ir mažiau ketinančių pasitraukti iš kaupimo – 1 iš 3 (37%) vidutines ir didesnes pajamas gaunančių ketina pasitraukti iš kaupimo.

„Šiek tiek paradoksalu, kad iš tiesų kaupimas II pakopos fonduose ir tam skiriama valstybės paskata didžiausią naudą suteikia mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Mūsų skaičiavimais, minimalų atlyginimą gaunantis gyventojas dėl valstybės paskatos gali sukaupti net dvigubai daugiau, o vidutinį atlyginimą gaunančio dalyvio turtą – valstybės paskata gali padidinti trečdaliu. Taip pat mažesnes pajamas gaunantys žmonės, nutraukę kaupimą II pakopos fonduose, į savo sąskaitą gaus mažesnę dalį sukaupto turto, kadangi nutraukiant kaupimą žmogui grąžinama tik jo sumokėtų įmokų dalis ir sukaupta investicinė grąža, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grąžinama „Sodrai“ ir konvertuojama į „Sodros“ apskaitos vienetus, kurie bus pridedami prie žmogaus būsimos pensijos. Todėl svarbu gerai išsiaiškinti, kaip vienas ar kitas sprendimas galėtų paveikti asmens ar jo šeimos ateitį. Žinios ir supratimas susikaupia per laiką, tad neskubantys nieko nepralošia. Sprendimus galima priimti ir kitų metų pavasarį ar vasarą“, – sako I. Pigagienė.

Konsultacijos padeda rasti racionalų sprendimą

SEB banko duomenimis, artėjant kitų metų sausiui, kai pertvarkos įsigalios, konsultacijų galimybe banke jau pasinaudojo per 20 tūkst. klientų. Po pokalbių su specialistais, kas antras pakeičia savo sprendimą dėl kaupimo ir apsisprendžia kaupti toliau. Pasak I. Pigagienės, tai rodo, jog faktais ir skaičiais pagrįsti argumentai padeda įveikti emocinius impulsus, kylančius mąstant apie pinigų sumas, kurias būtų galima atsiimti iš pensijų fondų. „Klientams labai svarbu aiškiai pamatyti du skirtingus scenarijus, kokia gali būti jų ilgalaikė finansinė padėtis ateityje, jeigu rytoj bus priimtas vienas ar kitas sprendimas“, – sako „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė, rekomenduojanti neskubėti ir pasinaudoti skaičiuokle.

Įvertinę savo investicijų istoriją ir grąžą, dauguma žmonių įsitikina, kad toliau kaupti lėšas yra racionalu. Pirma, juos tenkina grąžos perspektyvos, antra, ilgainiui galinti susikaupti lėšų dalis atrodo reikšminga, siekiant užsitikrinti galimybę išlaikyti norimą gyvenimo lygį senatvėje.

Gyventojams teks daugiau atsakomybės

I. Pigagienė atkreipia dėmesį, kad  siekdamos įveikti su demografinius iššūkius, daugelis Europos šalių stiprina II pensijų pakopą ir skatina gyventojus kaupti pensijai papildomai, taip mažinant valstybei tenkančią naštą.

„Reforma Lietuvoje pirmiausia reiškia ne dovanas ir padidėjusias finansines galimybes, o atsakomybę. Atsakomybė už savo ateitį atitenka kartu su teise nutraukti kaupimą. Tad sprendimas turi būti priimtas apgalvotai ir atsakingai – be emocijų, o su racionaliais skaičiavimais. Savo ruožtu SEB bankas laikosi pozicijos, kad norėdamas gauti 70–80 proc. buvusių pajamų siekiančią pensiją, asmuo turėtų kaupti visose trijose pensijų pakopose. Taigi kaupti II pakopoje daugumai yra racionalus sprendimas“, – dėsto I. Pigagienė.

Finansų ekspertė primena Lietuvos banko komentarus, kuriuose aiškiai įvardijama, jog II pakopa yra geriausias įrankis kaupti pensijai, nes sistemoje veikia valstybės paskata, maži mokesčiai, investicinio prieaugio neapmokestinimas laikotarpio pabaigoje, be to, automatiškai parenkamas rizikos lygis ir t. t. Nemažai konsultuojamų žmonių apie tai būna tarsi pamiršę, sako I. Pigagienė. Tad klientai vėl iš naujo atranda priežastis, kodėl verta pasilikti sistemoje.