Šventinis stalas brangsta: kaip lietuviai prisitaiko prie didesnių išlaidų?

Artėjant šventėms vis daugiau pradedame galvoti apie tai, kaip atrodys šventinis stalas ir kuo nustebinsime savo artimuosius šį kartą. Mintyse dėliojame šventinio vakaro planus – nuo pagrindinių patiekalų iki smulkių detalių, kuriančių jaukumą. O kartu neišvengiamai kyla ir klausimas, kiek šiemet kainuos šventinis stalas. Naujausias SEB banko užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad vis mažiau žmonių tiki, jog Kalėdų vaišėms pakaktų simbolinės 50 eurų sumos.

„Šventinis stalas tampa vis brangesnis, todėl didėjant maisto produktų kainoms žmonės dažniau numato didesnį biudžetą vaišėms. Beveik 80 proc. apklaustųjų nurodė planuojantys skirti nuo 50 iki 250 eurų, o dar 10 proc. svarsto išleisti iki 500 eurų. Būtent šiame segmente išsiskiria 40–49 metų amžiaus grupė – joje planuojančių skirti iki 500 eurų yra proporcingai daugiausia. Tai gali būti susiję su didesniais planuojamais susibūrimais ar gausesniu svečių skaičiumi, dėl kurių natūraliai auga ir vaišių biudžetas“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.

Bendras pasiruošimas tampa norma

SEB tyrimas atskleidžia, kad finansai šventinėms vaišėms Lietuvoje planuojami labai įvairiai, tačiau aiškiai matyti kelios dominuojančios praktikos. Trečdalis gyventojų teigia, kad šventinio stalo išlaidas padengia tas, kieno namuose vyksta šventė. Nors toks modelis gali būti patogus svečiams, jis dažnai pareikalauja didesnių išlaidų iš šventę organizuojančių šeimininkų.

„Visgi daugiau žmonių linkę šventę organizuoti kartu. 39 proc. apklaustųjų susitaria, kas kokius patiekalus ruoš, taip natūraliai paskirstydami pasiruošimo darbus. Dar 13 proc. dalijasi ir išlaidomis, ir patiekalų gamyba. Tokie įpročiai leidžia aiškiau paskirstyti atsakomybes, geriau valdyti išlaidas ir sumažina tikimybę, kad pasiruošimas taps chaotiškas ir brangesnis nei planuota“, – duomenimis dalijasi S. Strockytė-Varnė.

Derina tradicijas ir patogumą

Tyrimo duomenimis, beveik pusė apklaustųjų – 47 proc. – teigia visus patiekalus gaminantys namuose. Tai išlieka vienas dažniausių pasirinkimų tiek tarp jaunesnių, tiek tarp vyresnių gyventojų.

Kita vertus, beveik tokia pati dalis žmonių – 48 proc. – renkasi mišrų ruošos modelį: dalį patiekalų gamina patys, o dalį įsigyja jau paruoštų. Pasak ekspertės, šį būdą dažnai lemia praktiniai sumetimai – noras sutaupyti laiko, paprasčiau planuoti pasiruošimą ar išvengti didelio krūvio šventės dieną.

Visiškas patiekalų užsakymas iš restoranų ar prekybos centrų kol kas išlieka retas. Tai renkasi vos keli procentai respondentų. Vis dėlto ši tendencija rodo, kad patogumas ir laiko taupymas tampa vis svarbesne šventinio pasiruošimo dalimi, ypač tiems, kurie organizuoja didesnius susibūrimus.

Be to, SEB tyrimas rodo, kad dauguma gyventojų (44 proc.) šventes sutinka savo namuose Lietuvoje, dar 41 proc. – pas artimuosius ar draugus. Vis dėlto ryškėja ir nauja, kol kas dar reta tendencija – dalis žmonių per šventes renkasi keliones. 11 proc. respondentų per šventes keliauja tarp kelių vietų Lietuvoje, o apie 3 proc. išvyksta į užsienį, todėl šventinio stalo apskritai neplanuoja arba jam skiria minimalų dėmesį.

Kaip suvaldyti šventinio stalo biudžetą?

Norint išvengti netikėtų išlaidų, S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad svarbiausia pradėti nuo atviro pokalbio su artimaisiais. Pasak ekspertės, aiškiai sutarti dėl meniu ir iš anksto pasikalbėti, kiek kiekvienas gali skirti biudžeto, padeda išvengti situacijų, kai vienam žmogui tenka neplanuotai didelės išlaidos. Tokie susitarimai leidžia šventes organizuoti paprasčiau ir be nereikalingo spaudimo.

„Kitas svarbus aspektas – spontaniškų pirkinių vengimas. Šventėms ruošiantis paskutinę minutę dažnai atsiranda noras „dar šį tą pridėti“, „pagerinti stalą“ ar „turėti atsargai“, tačiau būtent taip išlaidos išauga greičiausiai. Dalį ilgesnio galiojimo produktų verta įsigyti iš anksto, palyginus kainas skirtingose parduotuvėse“, – patarimais dalijasi S. Strockytė-Varnė.

Pasak ekspertės, šventinio biudžeto suvaldymui taip pat padeda iš anksto apsibrėžtas bendras pirkinių sąrašas. Kai jis sudėliotas konkrečiai ir realistiškai, tampa lengviau laikytis plano ir nepasiduoti impulsui įsigyti tai, kas nėra būtina šventei. Toks būdas leidžia geriau kontroliuoti išlaidas ir pasiruošti šventėms be finansinio streso.

S. Strockytė-Varnė atkreipia dėmesį ir į dar vieną praktinį žingsnį – įvertinti, kiek realiai kainuos pasigaminti pasirinktus patiekalus. Kai kurių valgių ingredientai gali būti brangūs ar reikalauti didelių kiekių, todėl kartais ekonomiškiau ir paprasčiau juos įsigyti jau paruoštus.