Tadas Jonušauskas: Kas padės spręsti investicijų galvosūkius 2026 metais?

Investicijos Lietuvoje – tai ne tik garsūs tarptautiniai vardai ir gamyklų statybos, bet ir esamų pajėgumų plėtra, dažnai inicijuojama vietinio kapitalo verslų. Būtent pastarieji toliau palaiko teigiamą investicijų lygį mūsų šalyje, kai pastebimas naujų projektų iš užsienio atoslūgis.

Dėmesys ilgalaikiams pajėgumams

Per devynis praėjusių metų mėnesius Lietuvoje privataus sektoriaus materialinės investicijos padidėjo 14 %. Didžiausią įtaką tam turėjo didesnės vietos kapitalo verslo investicijos. Sukauptos užsienio investicijos 2025 metų trečio ketvirčio pabaigoje buvo 9,2 % didesnės, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai. Tad pernykštis augimo tempas  viršijo ilgalaikius 2010-2019 metų rodiklius. Tačiau buvo lėtesnis nei 2020-2024 m., kai vidutiniškai augo 14 % per metus.

SEB banko atlikta didelių įmonių Baltijos šalyse finansų vadovų apklausa rodo, kad pagrindinės investicijų Lietuvoje kryptys yra skaitmenizacija ir pajėgumų didinimas, t.y. lėšos kreipiamos į ilgalaikį turtą (CAPEX). Investicijos į produktyvų ilgalaikį turtą yra esminės siekiant užtikrinti konkurencingumą ir ilgalaikį verslo vystymąsi. Šiuos savo investicijų prioritetus pažymėjo apie pusė apklaustųjų. Investuoti perteklinius pinigų srautus Lietuvoje planuotų 47 % verslų, į projektus užsienyje tokias lėšas būtų linkę nukreipti 16 %.

Tolimesnėms ilgalaikėms investicijoms įtaką daro ir ateities lūkesčiai. Šiuo metu finansų rinkose vyrauja požiūris, kad 2026 metais palūkanų normos išliks aukštesnės nei 2010–2021 metų laikotarpį, todėl investicijas verslai planuoja nuosaikiau, apibrėžia siauresniais rėžiais, remiasi realistiškomis prielaidomis ir aiškiais pinigų srautų skaičiavimais.

Vietinio kapitalo įtaka – solidi

Įmonės, į kurias seniau investavo užsienio investuotojai, augina pelnus, o investuotojai neišsiima daugiau negu įprasta dividendų. Taip pat tarptautinės kompanijos Lietuvoje toliau puoselėja verslus, neskubėdamos jų parduoti vietos kapitalo investuotojams (išimtis – komercinio NT rinka). Yra ne vienas pavyzdys, kai vieną užsienio investuotoją keičia kitas – Danijos bendrovė „Salling Group“ tapo „Rimi Baltic“ savininke, o „Bitės“ valdomų mobiliųjų ryšių bokštų tinklą „TeleTower“  įsigijo „Stonepeak“.

Akivaizdu, kad tokių žinių Lietuvos verslas norėtų daugiau. SEB banko tyrimas rodo, kad verslas Lietuvoje, lyginant su Latvija ir Estija, išreiškia kur kas didesnį nerimą dėl galimybių pritraukti užsienio kapitalo investicijas. Lietuvoje užsienio investicijų pritraukimą kaip verslui nerimą keliantį veiksnį pažymėjo 22 % verslo atstovų, Latvijoje – 8 %, o Estijoje tik 3 %.

Galima sakyti, jog verslo nuotaika atspindi šalyje sukauptų užsienio investicijų santykį su BVP – Lietuvoje jis yra mažiausias iš visų Baltijos šalių. Didžiausių Baltijos šalių įmonių sąrašuose Lietuvos kapitalo įmonių yra net kelis kartus daugiau negu Latvijos kapitalo. Vietinio verslo investicijos atsveria santykinai mažesnius, lyginant su Latvija ir Estija, užsienio investicijų srautus.

Pernai ilgalaikis finansavimas sudarė apie 60 % visų SEB banko verslo klientams suteikiamo finansavimo, na o naujai suteiktas finansavimas investicijoms (įskaitant efektyvumo didinimą) augo dešimtadaliu ir siekė 600 mln. Eur per metus.  

Kaip sustiprinsime patrauklumą?

Naujų užsienio investicijų srauto sulėtėjimą rodo „Investuok Lietuvoje“ duomenys: 2025 metais pritraukta trečdaliu mažiau projektų ir 44 proc. mažiau tiesioginių užsienio investicijų (TUI) į ilgalaikį turtą nei 2024 m.

Tikėtina, ši tendencija visgi turės neigiamos įtakos ilgalaikiam ekonomikos augimui. Nors kol kas tiesioginės šio atoslūgio įtakos Lietuvos ekonomika nejaučia. Šalies ūkis 2022–2025 metų laikotarpiu pakankamai sklandžiai judėjo pirmyn ir lenkė kitas Baltijos šalis pagal augimo tempą. Viena iš esminių priežasčių buvo reikšmingas vietinio kapitalo įmonių Lietuvoje indėlis ir šių įmonių atsparumas iššūkiams. Stambus vietinis verslas įrodė, jog yra stabilumo garantas.

Ne veltui į didžiausių pagal pajamas įmonių sąrašus įsiveržė sparčiai augančios vietos kapitalo bendrovės „Vinted“ ir „Tesonet Global“. Įspūdingą plėtrą įgyvendino „Akola group“ ir „Teltonika“.

Apskritai, 2025 metai parodė, kad dalis iššūkių Lietuvos verslui tapo galimybėmis. Pavyzdžiui, „Lithuania Defense Services“ paskelbė Kauno laisvojoje ekonominėje planuojamą statyti gamyklą, o Radviliškio rajone duotas startas „Rheinmetall“ gamyklos statyboms. Istorija rodo, kad tokie stambūs projektai sukuria ištisas ekosistemas, augina talentus ir priverčia pasitempti vietines įmones.

Todėl Lietuvai labai svarbu ir toliau kovoti dėl užsienio investuotojų ir juos pritraukti, ypač projektuojant kapitalui imlios pramonės investicijas. Kita vertus, išlaikyti vietinio verslo pažangą ir užmojus investuoti – ne mažiau svarbu. Mat 2025 metus dauguma stambių Lietuvos įmonių užbaigė pozityviai ir yra linkusios toliau investuoti, stiprindamos savo pozicijas regione ir siekdamos įrodyti savo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Komentaro autorius Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas