Tadas Jonušauskas. Lietuvos gynybos pramonė – svarbu ir stipresni pečiai, ir platesni partnerystės ryšiai

Komentaro autorius Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas

Pirmosios stambios investicijos į Lietuvos gynybos pramonės įmones, statomos gamyklos ir besikuriantys kariniai miesteliai keičia šalies ekonomikos veidą. Tuo pat metu investuotojų dėmesio centre įsitvirtina dvejopos paskirties technologijų projektai ir verslui atsiveria naujas galimybių laukas. 

Pernai tarptautinė duomenų platforma „Crunchbase“ nurodė, kad investicijos į dvejopos paskirties gynybinių technologijų verslus pasaulyje per nepilnus metus šoktelėjo 25 % – iki  1,2 trln. JAV dolerių. Šiemet dinamika toliau išlieka aktyvi – investicijos plūsta į gynybos, dirbtinio intelekto, aviacijos, kosmoso ir kitus dvejopos paskirties technologijų segmentus. 

Vienas iš naujausių mūsų šalies pavyzdžių – bendrovė „Brolis Defence Group“, pritraukusi tarptautinių investuotojų dėmesį. Vienas pirmųjų tokio masto svertinių akcijų išpirkimo sandorių  (angl. leveraged buyout) Baltijos šalių gynybos pramonės istorijoje įvyko šį pavasarį. Jis patvirtinto, kad Baltijos regiono rinka yra pasirengusi pritraukti ilgalaikių investicijų ir turi pažangią finansavimo aplinką. 

Savo ruožtu SEB grupė, kuri tarp kitų sektorių finansuoja ir gynybos sektorių, atkreipia dėmesį, kad saugumo situacija Europoje per pastarąjį dešimtmetį pašlijo – Europai būtina didinti investicijas į saugumą ir gynybą, kad būtų sustiprintas atgrasymo lygis ir gynybiniai pajėgumai.  Atliepdamas grupės poziciją, SEB European Defence & Security Fund (Europos gynybos ir saugumo fondas) nukreipia investicijas į vietinės pramonės pajėgumų plėtrą bei kritinių tiekimo grandinių apsaugą, taip pat – mažina priklausomybę nuo trečiųjų šalių tokiuose strateginės reikšmės sektoriuose kaip puslaidininkių ir kitų pažangiųjų technologijų. 

Šiuo metu transformacija gynybos pramonėje vyksta visoje Europos Sąjungoje, įskaitant Švediją, kurioje SEB grupė taip pat atlieka reikšmingą vaidmenį. Dėl to finansinių šaltinių ir instrumentų svarba ateityje dar labiau augs. Daugės projektų ir patirties. Jau dabar vienas svarbiausių sėkmės pavyzdžių Lietuvoje – viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektai, leidę išjudinti ir išplėsti karinių miestelių statybas. Štai Pajūrio karinio miestelio PPP sutartis buvo pasirašyta 2021 metų sausį, o po trejų metų miestelyje jau įsikūrė kariuomenė. Būtent karinių miestelių ir kitos gynybos infrastruktūros projektai Lietuvai ryškiausiai atskleidžia ekonominę naudą valstybei – daugiau kaip 62 % proc. krašto apsaugos sistemai skiriamo finansavimo lieka Lietuvos ekonomikoje, nes projektuose aktyviai dalyvauja mūsų šalies įmonės. 

Be to, suaktyvėjusi PPP praktika toliau pritaikoma kitiems šaliai svarbiems projektams – nuo valstybinių kelių iki muziejų saugyklų. Sukaupta PPP patirtis ir projektų struktūravimo gebėjimai leidžia veiksmingai prisidėti prie šių sudėtingų, ilgalaikių investicijų įgyvendinimo.

Šiemet startavusi 150 mlrd. eurų apimties SAFE priemonė rodo, kad ES gynybos finansavimo poreikiai yra dideli. Taip pat akivaizdu, kad vien viešųjų lėšų nepakaks, kad Europa sparčiau pasiektų užsibrėžtą pasirengimo, atsparumo ir atgrasymo lygį. Būtina aktyviau įtraukti privatų kapitalą, bankus ir kapitalo rinkas. 

Žinoma, gausesnių kapitalo srautų laukianti gynybos pramonė turi savų taisyklių ir ribojimų. Sektorius yra itin kompleksiškas ir specializuotas. Baltijos šalyse jis vis dar yra ankstyvoje vystymosi stadijoje, brandžių ir standartizuotų finansavimo modelių dar nėra, todėl finansinių partnerių patirtis ir sektoriaus išmanymas yra itin svarbūs tvariam augimui. 

Didelę augimo dalį ateityje sudarys vietinių verslų ekosistemos, kurios Lietuvoje susiformuos aplink „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklą, „Leopard 2A8“ tankų surinkimo gamyklą ir kitus panašius strateginius projektus. Gamybos organizavimas, amunicijos įsigijimai, sandėliavimas, logistika ir kiti procesai žymės naują pramonės raidos ir investicijų etapą. Šios investicijos turėtų paskatinti tolesnę technologijų plėtrą, gilesnį universitetų įsitraukimą, naujų kompetencijų ir specialybių atsiradimą Lietuvoje.

Ankstyvoji raidos stadija suteikia galimybę, kurios vėliau nebebus, – dabar formuojamos taisyklės, partnerystės ir finansavimo modeliai lems, kokia ši ekosistema atrodys po dešimtmečio. Todėl itin svarbu, kad šalia įmonių stovėtų finansiniai partneriai, turintys ne tik kapitalo, bet ir patirties įgyvendinant tokias transformacijas – nuo projekto struktūravimo iki ilgalaikio augimo. Galutinę grąžą lems gynybinių technologijų gebėjimas kurti vertę abiejose srityse – tiek saugumo, tiek ekonomikos.