Tadas Povilauskas: BVP augimą pristabdė prastesni pramonės ir transporto sektoriaus rezultatai

Lietuvos BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, trečią 2025 metų ketvirtį buvo 1,9 proc. didesnis negu prieš metus (antrą ketvirtį metinis pokytis buvo 3,2 proc.). Per ketvirtį BVP smuko 0,2 procento ir tai buvo pirmas neigiamas ketvirčio pokytis nuo 2023 m. pabaigos. Trečio ketvirčio BVP pokytis buvo mažesnis, negu tikėjomės. Panašu, kad pervertinome pramonės ir transporto sektorių rezultatą trečią ketvirtį. Tiesa, po mėnesio, Valstybės duomenų agentūrai gavus daugiau duomenų, pokyčiai gali būti kiek pagerinti. Visgi teks šiek tiek sumažinti šių metų 2,7 proc. Lietuvos BVP augimo prognozę, nes paskutinį ketvirtį metinis BVP pokytis veikiausiai nebus didesnis.

Pramonės produkcija nebeauga

Trečią ketvirtį apdirbamosios gamybos įmonės jau nebeprisidėjo teigiamai prie šalies realaus BVP pokyčio. Dar antrą ketvirtį šio sektoriaus indėlis į metinį BVP pokytį sudaro maždaug 0,6 proc. punkto. Praėjusį ketvirtį apdirbamosios gamybos produkcija, neįtraukus naftos produktų, buvo 0,5 proc. mažesnė negu pernai. Praėjusių metų antras pusmetis ir šių metų pradžia buvo labai stiprūs mūsų gamybos įmonėms, bet pastaraisiais ketvirčiais išlaikyti tokio tempo nebepavyksta.

Toliau gerai sekasi maisto, elektroninių, medicinos, optikos gaminių gamintojams, sunkiau – transporto priemonių ir jų dalių, chemijos produktų gamintojams. Vienos priežasties, kodėl suprastėjo pramonės rezultatai nėra – tai susiję ir su padidėjusia konkurencija iš Kinijos, ir su suprastėjusiu eksportu į JAV, ir su tam tikrais vienkartiniais veiksniais. Spalio mėn. pramonės pasitikėjimo rodiklis lieka mažesnis negu prieš metus ir nenuteikia optimistiškai dėl gamybos pokyčių artimiausiais mėnesiais. Kita vertus, jeigu pasiteisins lūkesčiai, kad Europos Sąjungos ekonomika kitąmet auga panašiu kaip ir šiemet tempu, paklausa mūsų gaminiams turėtų augti.      

Vidaus vartojimas stabiliai juda pirmyn

Namų ūkių vartojimas trečią ketvirtį sparčiai augo ir buvo pagrindinis BVP augimo veiksnys. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis trečią ketvirtį buvo 5 proc. didesnė negu pernai. Jeigu neįtrauktume degalų, prekybos apyvarta padidėjo net 7,5 procento.

Namų ūkio vartojimui toliau teigiamą įtaką darė auganti gyventojų perkamoji galia. Trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis po mokesčių buvo maždaug 8 proc. didesnės negu pernai, o metinė infliacija buvo 3,9 proc., arba tik truputį didesnė negu antrą ketvirtį. Vidutinis dirbančiųjų skaičius buvo minimaliai mažesnis negu prieš metus.

Nors EURIBOR palūkanų normos trečią ketvirtį stabilizavosi, jos buvo gerokai didesnės negu prieš metus ir darė teigiamą įtaką namų ūkių vartojimui ir investicijoms. Lietuvoje sparčiai augo gyventojų ir įmonių finansavimas – rugsėjo pabaigoje kredito įstaigų paskolų, suteiktų įmonėms, portfelis buvo 20 proc., o gyventojams – 15 proc. didesnis negu prieš metus. Kuo daugiau paskolų išduodama, tuo stipresnis impulsas ekonomikai.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis trečią ketvirtį ūgtelėjo po nuosmukio metų pradžioje ir nuteikia optimistiškai dėl gyventojų galimo išlaidavimo paskutinį metų ketvirtį. Namų ūkių vartojimas reikšmingai ūgtels kitų metų antrą ketvirtį, kai ekonomiką pasieks pasitraukusių iš II pakopos pensijų fondų pinigai.

Atsigauna pastatų statybos apimtis

Trečią ketvirtį statybų sektoriaus įmonių indėlis į šalies BVP augimą turėjo būti minimaliai teigiamas, o tą rodo per metus padidėjusi statybos darbų apimtis. Atsigaunanti gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų statybos apimtis padeda atsverti inžinerinių statinių statybos darbų nuosmukį. Pastarąjį lemia šiemet sumažėjęs finansavimas keliams. Tačiau sparčiai atsigavusi būsto rinka, augantis ES lėšų panaudojimas ir būsimos investicijos į tokius krašto apsaugos objektus kaip Rūdninkų poligonas turėtų lemti statybų sektoriaus augimą artimiausius dvejus metus. Apskritai, investicijos šiemet Lietuvoje stipriai auga ir jos yra vienas iš ekonomikos augimo šaltinių.  

Anot Valstybės duomenų agentūros, transporto sektoriaus indėlis į šalies BVP pokytį buvo neigiamas. Tai kiek nustebino, nes buvo ženklų, kad trečią ketvirtį padėtis kelių transporto sektoriuje pagerėjo (ne dėl sparčiau augančios paklausos, bet dėl mažėjančios transporto pasiūlos pagrindinėse eksporto rinkose). Vokietijos mokamais keliais antrą ketvirtį buvo beveik 5 proc. didesnis negu prieš metus. Krovinių transporto priemonių vairuotojų skaičius per metus padidėjo 4 procento. Tiesa, į Lietuvą iš trečiųjų šalių kviečiamų atvykti piliečių kvota jau išnaudota vos prasidėjus spaliui ir tai mažina galimybes augti šiam sektoriui.

Žemės ūkis turėjo šiek tiek teigiamai prisidėti prie šalies BVP augimo

Trečią ketvirtį santykinai didelę įtaką BVP turi žemės ūkis (apie 5 proc.). Įvairiais skaičiavimais šiemet grūdų ir rapsų derlius yra bent 5 proc. didesnis negu pernai ir turėjo teigiamai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo (gali būti, kad Valstybės duomenų agentūra kol kas atsargiau vertina derliaus pokytį). Tiesa, augalininkyste užsiimančių ūkininkų pelningumas šiemet nėra geras dėl žemų supirkimo kainų ir brangių trąšų. Beje, per metus prie žemės ūkio rezultatų teigiamai turėjo prisidėti ir pieno bei mėsos gamybos sektoriai.

IT sektoriuje sukurta pridėtinė vertė augo panašiu kaip ir ankstesniais ketvirčiais tempu ir prie metinio BVP augimo galėjo pridėti 0,3–0,4 proc. punkto. Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, darbuotojų skaičius IT sektoriuje liko stabilus ir įmonės stengiasi augti ir gerinti rezultatus su panašiais resursais.

SEB grupė Lietuvos ekonomikos rodiklių prognozę oficialiai atnaujins ir paskelbs lapkričio 11 dieną. Tą dieną pasirodys tradiciniai leidiniai – „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.