Tadas Povilauskas: Sėkminga metų pabaiga šalies ekonomikai

Lietuvos BVP praėjusiais metais padidėjo 2,8 proc., arba didėjo truputį lėčiau negu užpernai, kai augimas siekė 3 procentus. Toks pokytis yra didesnis, palyginti su naujausia mūsų 2,6 proc. prognoze, tačiau reikia priminti, kad nuo 2024 m. rudens SEB ekonomistų prognozės dėl praėjusių metų rezultato svyravo tarp 2,5 ir 2,8 proc., todėl praėję metai buvo tie, kai daug staigmenų neatnešė. Beje, toks pokytis rodo, kad darbo našumas Lietuvoje augo sparčiausiai nuo 2021 metų.

Paskutinį 2025 m. ketvirtį realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 2,5 procento. Didžiausią teigiamą įtaką paskutinio ketvirčio BVP augimui darė apdirbamosios gamybos, prekybos ir transporto sektorių rezultatai. Šiemet Lietuvos BVP turėtų augti 3,2 proc. dėl augsiančių namų ūkių vartojimo investicijų.

Dvi skirtingos 2025 metų pusės

Dar pirmą praėjusių metų pusę metinis Lietuvos BVP augimas buvo didesnis negu 3 proc., o antrą pusmetį jis nusileido iki šiek tiek didesnio negu 2 proc. lygio. Viena svarbiausių kuklesnio augimo 2025 metais priežasčių – suprastėjęs apdirbamosios gamybos sektoriaus rezultatas. Tiesa, paskutinis metų ketvirtis pramonei buvo geresnis negu trečiasis – metinis apdirbamosios gamybos, neįtraukus naftos produktų gamybos, produkcijos pokytis lyginamosiomis kainomis buvo 1,3 proc., kai trečią ketvirtį matėme nuosmukį.

Mažėjęs prekių eksportas į JAV, didėjusi konkurencija iš Azijos šalių gamintojų ir tam tikri vienkartiniai veiksniai buvo pagrindinės susilpnėjusios gamybos antrą pusmetį priežastys. Šiemet šio sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė turėtų augti, jei pasiteisins lūkesčiai dėl stipresnio ekonomikos augimo mums svarbiausiose eksporto rinkose. Tačiau prastesnių, negu tikimės, rezultatų rizika yra nemaža, įvertinus prastėjančius JAV ir ES santykius ir kitus geopolitinius iššūkius.

Belaukiant namų ūkių išlaidų šuolio

Namų ūkių vartojimas Lietuvoje praėjusiais metais augo, tačiau šiek tiek lėčiau negu užpernai. Teigiamą įtaką vartojimui darė pernai sumažėjusios palūkanų normos, stabili padėtis darbo rinkoje, augusios senatvės pensijos ir kitos socialinės išmokos. Kita vertus, gyventojų skaičius praėjusiais metais Lietuvoje šiek tiek sumažėjo, o dirbančiųjų skaičius nebeaugo. Be to, realus darbo užmokestis dėl padidėjusios infliacijos kilo lėčiau. Paskutinį ketvirtį mažmeninės prekybos sektoriuje tendencijos išliko panašios, kaip ir ankstesniais ketvirčiais, o prekybininkai skųstis prasta Kalėdine prekyba negalėjo.

Namų ūkių išlaidos turėtų šoktelti šiemet dėl būsimų atsiėmimų iš II pakopos pensijų fondų. Nekeičiame prielaidos, kad II pakopos pensijų fondai per dvejus metus neteks 35 proc. turto. Manome, kad kas norės išleisti atsiimsimas sumas, tą padarys šiemet nuo balandžio. Tikėtina, kad 60 proc. atsiimtų lėšų kaupimą nutraukę asmenys išleis vartojimui. Pagal dabartinį pensijų fondų turtą tai maždaug 1,4 mlrd. eurų vartojimo injekcija.

Statybos darbų pernai atlikta 2,4 proc. daugiau

Statybų sektoriaus įmonių indėlis į šalies BVP augimą praėjusiais metais buvo teigiamas, tačiau kuklesnis negu 2024 metais. Tą lėmė lėčiau augusi statybos darbų apimtis Lietuvoje. Reiktų prisiminti, kad 2023 ir 2024 metais statybų sektorius sparčiai augo ir tai, kad pernai pavyko išlaikyti augimą, yra geras pasiekimas. Praėjusiais metais mažėjo inžinerinių statinių statybos darbų, tačiau tą nuosmukį kompensavo augusi gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų statybos apimtis. Įmonių investicijos pernai atsigavo, o tą atspindi ir praėjusiais metais net 16,7 proc. augęs kredito įstaigų paskolų įmonėms portfelis.

Manome, kad šiemet statybos darbų apimtis turėtų augti sparčiau negu pernai ir dėl didesnių būsto statybos, ir dėl karinio miestelio Rūdninkuose, ir dėl kitų negyvenamosios paskirties statinių statybos darbų. Tiesa, tai, kad sausis yra istoriškai šaltas, lems, kad metinis statybos darbų apimties pokytis pirmą ketvirtį, matyt, bus neigiamas.

Baltarusijos veiksmai transporto sektoriaus rezultatų labai nepakeitė

Daliai transporto sektoriaus įmonių paskutinį 2025 m. ketvirtį problemų atnešė Baltarusijos valdžios sprendimas sulaikyti šalyje buvusius lietuviškus vilkikus ir puspriekabes. Tačiau pervežimai į Baltarusiją ir iš jos sudaro tik nedidelę dalį visos transporto paslaugų apimties, todėl tai nepadarė aiškiau matomos įtakos šalies ekonomikai, ką rodo ir faktas, jog Valstybės duomenų agentūra teigia, jog šis sektorius metų pabaigoje teigiamai prisidėjo prie ekonomikos augimo. Detalesni paskutinio ketvirčio transporto sektoriaus rezultatų skaičiai bus pateikti tik vėlesniais metų mėnesiais. Beje, pernai atsigavo krovininių transporto priemonių vairuotojų skaičius Lietuvoje – lapkritį jis buvo rekordinis.

IT sektoriuje sukurta pridėtinė vertė pernai veikiausiai augo truputį lėčiau ir prie metinio BVP augimo galėjo pridėti 0,4 proc. punkto. Darbuotojų skaičius IT sektoriuje liko stabilus ir įmonės gerina pelno rezultatus su panašiais resursais, o tai reiškia didėjantį darbo našumą.