Tadas Povilauskas. Trumpalaikis Lietuvos ekonomikos spurtas

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

Antrą ketvirtį atsiimti iš II pakopos pensijų fondų pinigai Lietuvos ekonomiką trūktelėjo pirmyn. Metinis realus BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pokytis buvo 3,8 proc. (nepašalinus 4,1 proc.), o per ketvirtį BVP ūgtelėjo 1,7 procentais. Toks pokytis buvo minimaliai mažesnis negu laukėme. Reikšmingą teigiamą įtaką BVP augimui turėjo statybų bei apdirbamosios gamybos įmonių rezultatai. Energetikos kainų šuolio įtaka antrą ketvirtį ekonomikai buvo nedidelė. Tokio stipraus metinio BVP pokyčio antrą pusmetį nebeišvysime mažėjant metiniam namų ūkio vartojimo augimui. 

Daugiausiai dėmesio sulaukęs antro ketvirčio Lietuvos ekonomikoje akcentas, apie kurį jau kalbėta nuo praėjusių metų vidurio, buvo namų ūkių vartojimo šuolis dėl atsiimtų lėšų iš II pakopos pensijų fondų įliejimo ekonomiką. Pasitraukusiųjų skaičius viršijo prognozę ir vien balandžio pradžioje į sąskaitas jiems buvo pervesta 2,9 mlrd. eurų. Išsamesni BVP išlaidų metodu duomenys parodys, kiek tiksliai augo namų ūkių vartojimas praėjusį ketvirtį, tačiau, kaip ir laukta, labiausiai iš to pelnėsi ne maisto prekių prekybininkai.

Apskritai, mažmeninė prekybos, neįskaitant degalų, apyvarta lyginamosiomis kainomis antrą ketvirtį buvo 10,6 proc. didesnė negu prieš metus. Pirmą ketvirtį metinis pokytis siekė 5,6 procento ir tą padidėjimą II ketv. daugiausiai būtent lėmė atsiimti iš II pakopos pensijų fondų pinigai. Antras ketvirtis buvo labai stiprus ir automobilių prekybininkams – vien antrą ketvirtį į Lietuvą naujai įvežtų automobilių skaičius augo 21 procentu. Tiesa, tokie vienkartiniai prekybos apimties pokyčiai tvarios naudos ilgesniam laikotarpiui nesukuria, nes didelė dalis parduotų prekių yra importuotos prekės.

Vidutinė prekių ir paslaugų kainų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje antrą ketvirtį padidėjo nuo 3,5 iki 5,1 procento. Tačiau namų ūkių vartojimo elgsenos (įvertinus atsiimtų iš pensijų fondų pinigų įtaką) kol kas tai stipriau nepaveikė. Nustebino ir tai, kad vartotojų lūkesčiai antrą ketvirtį netgi pagerėjo, palyginti su pirmu ketvirčiu, ypač įvertinus tai, kad didėjo palūkanų normos ir gyventojų išlaidos būsto ir kitoms paskolos aptarnauti augo. Darbo rinkoje padėtis antrą ketvirtį taip pat liko stabili. Nereikia užmiršti, kad šiemet toliau valdžios politika yra skatinanti ekonomiką ir vartojimą – biudžeto išlaidos toliau auga sparčiau negu nominalus BVP.

2026 m. II ketv. BVP augimui istoriškai didelę įtaką turėjo padaryti statybos sektorius. Reiktų priminti, kad dėl šaltesnio negu ankstesniais metais sausio ir vasario statybų sektoriui pirmas ketvirtis buvo prastesnis negu laukta. Tačiau statybos darbų apimtis dėl augusių investicijų į gynybos ir transporto infrastruktūrą bei būstą vien balandį ir gegužę augo jau daugiau didesniu negu 20 proc. metiniu tempu. Tai prie metinio BVP pokyčio galėjo pridėti 0,8 proc. punkto. Neišvengiamai ir trečią ketvirtį matysime pakankamai spartų statybos darbų augimą įsibėgėjant naujiems Rūdninkų poligono statybos darbams.

Teigiamai nustebino ir apdirbamosios gamybos sektoriaus rezultatai. Antrą ketvirtį apdirbamosios gamybos produkcija, neįtraukus naftos produktų, buvo 5,9 proc. didesnė negu pernai tuo pat metu. Geriausiai sekėsi plastiko gaminių, elektronikos, medienos, gėrimų ir maisto gaminių gamintojams. Tikėtina, kad augimą vis dar skatino užsakovų skubėjimas užsitikrinti tiekimą ir fiksuoti kainas baiminantis ilgesnės neigiamos įtakos tiekimo grandinėms dėl JAV ir Irano karo pasekmių. Pramonės įmonių lūkesčiai antrą ketvirtį šiek tiek suprastėjo, palyginti su pirmu ketvirčiu, tačiau liko panašūs į praėjusių metų lygį.

IT sektorius praėjusiais metais pridėjo 0,4 proc. punkto prie BVP pokyčio. Tikėtina, kad šių metų antrą ketvirtį augimo tempas liko panašus. Finansų ir draudimo sektorius pirmą ketvirtį pridėjo 0,5 proc. punkto prieš BVP augimo ir vargu ar ta įtaka augimo reikšmingiau sumažėjo antrą ketvirtį.

Transporto sektoriaus indėlis į šalies BVP pokytį turėjo būti šiek tiek teigiamas. Krovinių transporto priemonių vairuotojų skaičius birželio pabaigoje net 8,5 proc. didesnis negu pernai, o investicijos į vilkikus augo. Antrą ketvirtį vilkikų registruota 13 proc., o puspriekabių 9 proc. daugiau negu prieš metus toki pat metu. Tiesa, šis sektorius buvo vienas jautriausių degalų kainos šuoliui, bet panašu, kad krovinių pervežimai ES šalyse kol kas labai nenukentėjo. Sudėtingiau, matyt, sekėsi oro transporto įmonėms ir tai galėjo daryti nedidelę neigiamą įtaką ekonomikos pokyčiams.

Paskutinį kartą ekonomikos prognozes atnaujinome gegužę, kai palikome 3,2 proc. BVP plėtrą šiemet ir 2,1 proc. kitąmet. Prognozes peržiūrėsime ir paskelbsime atnaujintas rugpjūčio 25 dieną. Tikėtina, kad šių metų BVP augimo prognozę teks šiek tiek sumažinti. Pagrindinė trumpalaikė rizika lieka susijusi su uždarytu Hormuzo sąsiauriu ir dėl to galinčiomis dar didėti energetikos ir kitų produktų kainomis. Taip pat vis labiau ekonomikoje jausis ir didesnių palūkanų normų įtaka.