Tyrimas: DI lietuviams – ne tik receptai, sveikata, hobiai, bet ir pensijos

Gyventojai Lietuvoje su dirbtinio intelekto (DI) įrankiais dažniau negu Latvijos ir Estijos žmonės konsultuojasi finansų temomis. Žmonių pokalbiai su DI robotais apie būsimą pensiją tapo nauja tendencija, išryškėjusia per pensijų reformą, rodo Baltijos šalyse SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas.

Šiemet Baltijos šalyse atliktų apklausų rezultatai rodo, kad 8 proc. Lietuvos gyventojų naudojo DI įrankius pensijų klausimams spręsti – dvigubai daugiau nei Estijoje ir Latvijoje (po 4 proc.). „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė atkreipia dėmesį, kad platesniame finansų kontekste DI naudojimo tendencija dar ryškesnė – pinigų ir finansų klausimais Lietuvoje su pokalbių robotais pasikonsultuoja 20 proc. apklaustųjų, Estijoje – 16 proc., Latvijoje – 15 procentų gyventojų.

Signalizuoja išaugusį informacijos poreikį

Į pensijų reformą Lietuvoje įsitraukė šimtai tūkstančių žmonių. Beveik 1,4 mln. gyventojų turėjo priimti sprendimą dėl savo pensijos ateityje. Lietuvos banko duomenimis, gyventojams iš II pakopos pensijų fondų grąžinta daugiau nei 3 mlrd. eurų suma. Didžioji jos dalis šiuo metu lieka sąskaitose, kai Lietuvoje prognozuojama 5,1 proc. metinė infliacija.

„Dauguma žmonių nėra priėmę sprendimo, ką daryti su pinigais. Todėl aktyviai ieško informacijos ir atsakymų, kurie leistų priimti sau geriausiai tinkamus sprendimus. Tačiau lūkuriuojant ir nepriimant jokių sprendimų, svarbu įvertinti infliacijos prognozes ir suprasti, kad į einamąsias sąskaitas suplaukę pensijų pinigai negeneruoja grąžos, o esant infliacijai – realiai nuvertėja“, – dalijasi I. Pigagienė.

Pasak jos, kai daugiau nei pusė milijono žmonių per gana trumpą laiką turi priimti sprendimą dėl savo pensijų lėšų ateities, natūralu, kad informacijos ieškoma visais kanalais – įskaitant DI. „Informacijos paieškos mastai Lietuvoje dvigubai viršija kaimyninių šalių. Tai rodo ne stipresnį pasitikėjimą technologijomis, o veikiau reformos sukeltą informacijos poreikį. Vis dėlto DI atsakymas niekada nepakeis asmeninio pokalbio su finansų specialistu – ypač kai sprendžiama dėl konkretaus žmogaus finansinės gerovės ateityje“, – sako I. Pigagienė. SEB banko duomenimis, pirmą šių metų pusmetį smarkiai išaugo ir lankytojų skaičius banko interneto svetainėje, ir individualių konsultacijų paklausa. Iš viso banko specialistai suteikė net 70 tūkst. konsultacijų, daugumos jų pagrindinė tema buvo pensija.

Atsakymų su DI ieško ne vien jaunimas

SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad DI pensijų klausimais aktyviausiai naudoja 18–29 metų amžiaus grupė, tačiau rezultatai panašūs visose amžiaus grupėse – tai liudija, kad reforma patraukė dėmesį toli už skaitmeninės kartos ribų.

Regionuose gyvenantys žmonės DI pensijų klausimais naudoja dažniau nei sostinės gyventojai. Profesinėse grupėse aktyviausiai su DI apie savo finansus klausinėja pardavimų specialistai, biuro darbuotojai ir vadovai – žmonės, įpratę prie skaitmeninių įrankių kasdieniame darbe.

Tyrimo duomenimis, pačios populiariausios DI pokalbių temos ir sritys Lietuvoje – su sveikata susiję klausimai, darbo reikalai, hobiai, kelionės ir maisto receptai.

Susidomėjimo – daugiau negu pasitikėjimo

I. Pigagienė pastebi, kad Lietuva pirmauja DI naudojimu pensijų klausimais, tačiau pasitikėjimas skaitmeniniais įrankiai čia nėra aukščiausias. Didžiausias pasitikėjimas dirbtiniu intelektu fiksuojamas Latvijoje – 30 procentų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 27 proc., Estijoje – 21 procentų, rodo gegužę atlikta apklausa.

Ekspertės vertinimu, tai kad DI naudojamas dažniau nei juo pasikliaujama, rodo sveiką visuomenės požiūrį – žmonės ieško informacijos, bet pokalbių robotams atsakomybės už galutinius sprendimus neperleidžia.

„Vis plačiau naudojami įrankiai gali paaiškinti, kas yra II ar III pakopos pensija, bet negali pasakyti, ar sukauptų lėšų atsiėmimas yra teisingas sprendimas. Kiekvienam sprendimui būtina įvertinti asmeninį žmogaus kontekstą, suvokti skirtingus jo ar jos ateities scenarijus, gerai išmanyti bendras ekonomikos tendencijas ir ilgalaikes perspektyvas“, – pabrėžia I. Pigagienė ir atkreipia dėmesį į užsienio šalyse atliktas studijas, kurios rodo, kad žmonės neišvengia apmaudo ar apgailestavimų, kai su DI pagalba priimtų sprendimų rezultatai neatitinka lūkesčių.

Apibendrindama Baltijos šalyse atlikto tyrimo rezultatus, „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė prieina prie išvados, jog DI vis daugiau naudojamas finansiniams klausimams, tačiau DI siūlomais finansiniais sprendimais pasitiki tik kas trečias Lietuvos gyventojas. Tad svarbu, kad priimant galutinius finansinius sprendimus, nepasikliauti vien tik DI, tačiau pasikonsultuoti su finansų ekspertais, kurie padės įsivertinti kiekvieno asmeninę situaciją.