Switch to mobile version. Į viršų

Taupymas ir investavimas - 2019 05 24
Taupymas | Pinigai | Patarimai

Paprasti taupymo receptai: ar juos naudojate?

Paprasti taupymo receptai: ar juos naudojate? © Estee Janssens, Unsplash

Patarimų, kaip išleisti mažiau, reikėtų klausti tų žmonių, kurie iš tikrųjų moka tai daryti. Paslaptis ta, kad tie patarimai – labai paprasti. Tačiau, kad iš tikrųjų pasisektų išleisti mažiau, tų patarimų reikia ir laikytis. Norint sutaupyti vien sudaryto taupymo plano neužteks – svarbu suprasti, kad reikės išmokti išleisti mažiau, jei nepavyksta uždirbti daugiau.

Savo įprastas išlaidas reikia mažinti, jei sumažėja pajamos, jei neturime jokių santaupų, kurios gali praversti sumažėjus pajamoms, netekus darbo arba netikėtai pasikeitus aplinkybėms (pavyzdžiui, prireikia didesnės pinigų sumos vaistams). Išlaidas reikia mažinti ir tuomet, jei norime susitaupyti daugiau pinigų ateičiai (pensijai, vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai ir kt.) arba jei norime tiesiog išleisti mažiau ir iš anksto pradėti taikytis prie kuklesnio gyvenimo.

Kaip mažiau išleisti, gali patarti daugelis iš savo asmeninės patirties. Panaršę internete ir pasikalbėję su kitais žmonėmis (nemažai naudingų patarimų pažertų vyresni giminaičiai), galime nemokamai rasti daugybę patarimų. Tačiau, kad ir mums pavyktų susitaupyti, reikės išsirinkti sau labiausiai priimtinus patarimus ir pradėti jais naudotis. Kai kurie iš tokių patarimų – gana radikalūs, pavyzdžiui, atsikratyti automobilio, jei juo važiuojame rečiau negu kartą per dvi savaites.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į konsultaciją


Tačiau yra ir tokių patarimų, kuriuos tikriausiai kažkada ir žinojome, ir naudojomės, tačiau, gyvenimui sparčiai gerėjant, juos pamiršome. O sutaupyti jie padėtų. Štai keletas tokių patarimų: taisyti batus, adyti drabužius arba pritaikyti panaudotus daiktus „antram gyvenimui“.

Keletas pavyzdžių, kaip žmonės taupo.

Apsipirkdami 

  • Planuoja pirkinius. Pirkti maisto eina tik su sąrašu ir tik suplanavę savaitės valgiaraštį. Pirkti kitų, ne maisto, prekių eina tik kartą per mėnesį.
  • Maisto prekes perka internetu. Prieš užsakymą tenka kruopščiai apgalvoti (suplanuoti), ko ir kiek reikės. Vėliau patogu peržvelgti ankstesnius užsakymus ir pagal ankstesnę patirtį juos pakoreguoti.
  • Parduotuvėse ar internete lygina prekių kainas, užsuka į turgų, į išparduotuves, pigesnių kainų ar naudotų daiktų parduotuves. Derasi.
  • Seka nuolaidas, išpardavimų metu perka tik tuos daiktus, kurių reikia, ir stengiasi nusipirkti tiek, kad užtektų iki kito išpardavimo.
  • Vengia neapgalvotų pirkinių. Įsidėję daiktą į parduotuvės krepšelį, dar dešimt sekundžių pagalvoja, ar tikrai jo reikia.
  • Perkant internetu patogu peržiūrėti pasirinktų prekių krepšelį ir atsisakyti to, kas nėra būtina. Visgi derėtų iš anksto nuspręsti, kokia turėtų būti pirkiniams išleista pinigų suma. Nes kai labai lengva rasti informaciją (taip pat ir reklaminę) apie prekes bei pirkti, galime užsimiršti, ko iš tiesų reikėjo.

Taupiai vartodami

  • Neperka ir nenaudoja (arba kuo mažiau naudoja) vienkartinių daiktų – indų, pašluosčių, pirkinių maišelių.
  • Maistą gamina patys.
  • Kur gali, eina pėsčiomis arba važiuoja dviračiu. Taip taupoma ne tik transportui, bet ir sportui bei sveikatos priežiūrai.
  • Automobilį stengiasi naudoti ekonomiškai: tinkamai prižiūri, važinėja tinkamai pripūstomis padangomis, staigiai nestabdo ir negreitėja, jei gali, vienu automobiliu į darbą važiuoja keliese. Ir, aišku, laikosi kelių eismo taisyklių.
  • Namuose taupo elektrą (naudoja ekonomiškas lemputes), vandenį (sumažina srovę), dujas, šilumą (apšiltina namus).
  • Namus remontuoja patys. Jei būstas vienam per didelis – pasikviečia ką nors gyventi kartu arba laisvus kambarius nuomoja (teikia apgyvendinimo paslaugas). Renkasi tinkamiausią (pagal savo poreikius) mokėjimo už telefoną, kabelinę televiziją ir internetą planą.
  • Atsisako žalingų sveikatai ir brangių piniginei bei šeimos ir visuomenės gerovei įpročių.

Pramogaudami

  • Laisvalaikį leidžia, pramogauja su draugais namuose, žaidžia stalo žaidimus, iškylauja gamtoje, visuomeniniuose renginiuose. Dalyvauja įvairiose savanorių programose.
  • Patys gamina dovanas, dovanoja paslaugas, o ne daiktus.

Tvarkydami finansus

  • Nemoka palūkanų už panaudotą kredito kortelės likutį (laiku padengia skolą).
  • Renkasi pigiausią atsiskaitymo (mokėjimo) būdą (internetu, naudodami e. sąskaitas).
  • Greičiau grąžina vartojimo kreditus: jei nėra išankstinio grąžinimo mokesčio, sutaupomos palūkanos.
  • Jei naudojasi turto draudimo paslaugomis, pasirenka didesnę frančizės sumą. Tada draudimo įmoka būna mažesnė, o su nedideliais nuostoliais galima susitvarkyti ir savo lėšomis.
  • Nevėluoja mokėti įmokų (taip išvengia baudų ir delspinigių). 

  • Taupymas ir investavimas - 2017 12 08

    Į žaidimą panašų taupymo būdą atradusi moteris sukaupė beveik 1400 eurų

    Į žaidimą panašų taupymo būdą atradusi moteris sukaupė beveik 1400 eurų

    Esama įvairių taupymo receptų, tačiau ar žinote, kaip per metus galima sukaupti beveik 1400 eurų? SEB banko finansų ekspertų pasiūlytu taupymo planu pasinaudojusi SEB banko klientė Simona dalinasi savo įspūdžiais.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2015 10 22

    Kad sąskaitų už šildymą našta būtų lengvesnė

    Kad sąskaitų už šildymą našta būtų lengvesnė

    Tik ką namuose pradėję šilti radiatoriai reiškia, kad netrukus teks plačiau praverti piniginę. Kita vertus, oficialioji statistika rodytų, kad nuogąstauti lyg ir nėra reikalo. Remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu, išlaidos už šiluminę energiją sudaro 2,2 proc. visų vartojimo išlaidų. Neabejotina, šis „atradimas“ daugelį papiktins. Kokie du procentai, kai šildymo sąskaita viršija 100 eurų, o atlyginimas – tik 500 eurų? Čia ne du, o visi dvidešimt procentų.

    Daugiau

  • Taupymas ir investavimas - 2017 10 05

    5 patarimai, kaip metus pabaigti turtingesniais

    5 patarimai, kaip metus pabaigti turtingesniais

    Pinigų niekada nebūna gana – augant pajamoms, didėja ir norai bei išlaidos. Pinigų tvarkymas atrodo lyg aukštoji matematika arba turtingųjų privilegija. Vis dėlto tai nėra taip sudėtinga ir neprieinama, kaip atrodo.  Čia pateiksime kelis paprastus patarimus, kurie padės išleisti mažiau ir atidėti pinigų ateičiai.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.