Audrius Rutkauskas. Kaip sukurti įmonės tvarumo strategiją? Ženkite šešis žingsnius
Šiandien retas didelio ar vidutinio verslo vadovas nėra girdėjęs apie Europos Sąjungos (ES) reglamentavimą, apimantį tvarumo sritį. Tampa aktualu išmokti vertinti savo verslą tvarumo aspektu ir gebėti atlikti pokyčius. Nuo verslo pokyčių priklauso planetos būklė, o nuo planetos būklės – verslas ir ekonomika. Šią abipusę sąveiką įsisąmonina kiekviena įmonė, kurianti savo tvarumo strategiją.
Didžiausias iššūkis bus tai, kad įsipareigojimai ir pažanga negalės būti tik surašyti popieriuje. Ilguoju laikotarpiu verslo konkurencingumas ir klestėjimas labai priklausys nuo įgyvendinamų tvarumo pokyčių, nuoseklių investicijų. Todėl neseniai su konsultavimo įmonės „Vesta Consulting“ įkūrėju Evaldu Savickiu diskutavome, kaip įmonės sukuria tinkamą tvarumo strategiją.
Iš viso galima išskirti šešis tvarumo strategijos kūrimo etapus: pasirengimą, suinteresuotųjų šalių analizę, svarbumo analizę, rizikos valdymą, uždavinių ir rodiklių nustatymą, veiksmų plano parengimą, stebėseną ir atskaitomybę. Visus šiuos etapus paprastai įgyvendina tvarumo strategiją rengianti organizacijos komanda, kuriai padeda konsultantai.
Pirmasis etapas – pasirengimas. Jis prasideda nuo susipažinimo su organizacijos vizija, misija, vertybėmis ir strateginiais tikslais, po to – dabartinės tvarumo padėties vertinimas ir rekomendacijos. Tvarumo ataskaitai parengti prireiks daugybės įvairių duomenų ir šaltinių: teisės, finansų, rinkodaros, pardavimo, personalo valdymo ir kt. Todėl jungtines pajėgas dažniausiai sudaro įmonės vadovų komanda – sprendimus priimantys žmonės, iš kurių kiekvienas turi savo užduotis. Galiausiai visa komanda yra supažindinama su įmonių tvarumo koncepcija. Taip sukuriamas vienodas supratimas ir susitarimas, kas yra verslo tvarumas – kur link tvari įmonė turi judėti.
Antras etapas yra suinteresuotųjų šalių analizė. Praktika rodo, kad ne kiekvienas vadovas gali išvardinti visas suinteresuotąsias šalis. Tai suprantama, nes nustatant suinteresuotąsias šalis paprastai sudaromas 40–60 šalių sąrašas. Nustačius didžiausios svarbos suinteresuotąsias šalis ir žinodama suinteresuotųjų šalių lūkesčius, įmonė gali įvertinti, ar yra pakankamai išteklių šiems lūkesčiams įgyvendinti.
Trečias etapas yra svarbumo analizė: nustatoma įmonės socialinė, aplinkosaugos, ekonomikos ir valdysenos įtaka, svarbi verslui ir suinteresuotosioms šalims. Tai – bene svarbiausias etapas. Svarbos analizė atskleidžia, kaip įmonė kuria atsakingą ir atvirą tvarumo praktiką, palaikydama darnius santykius su suinteresuotosiomis šalimis. Būtent tokia elgsena būdinga tvariam verslui, siekiančiam kurti ilgalaikę vertę. Tad įmonės neturėtų išgąsdinti ilgas įvairios įtakos ir temų sąrašas, kuris atsiras kaip analizės rezultatas. Šį sąrašą teks pakoreguoti – sudaryti trumpesnį, kuriame liktų didžiausios įtakos veiksniai. Skaitydami tvarumo ataskaitas reguliuotojai nori aiškiai matyti, ar įmonė supranta šios srities problemas ir kaip jas sprendžia. Bankui, kaip įmonės finansiniam partneriui, tai irgi yra aktualu ir įdomu. Taip pat svarbu žinoti, kad įtakos sąrašas bėgant laikui gali keistis – dėl to svarbos vertinimas ir analizė turėtų būti atliekama reguliariai.
Rizikos valdymas yra ketvirtas tvarumo strategijos kūrimo etapas. Rizikos valdymo specialistai turi parengtus rizikos valdymo planus ir geba juos keisti, papildyti, atsižvelgdami į situaciją. O tvarumo srityje didieji reguliavimo ir kiti pokyčiai dar tik prasideda, keldami ir daugybę įvairios rizikos.
Per penktąjį etapą įmonės komanda turėtų nustatyti uždavinius, konkrečių tikslų rodiklius ir parengti veiksmų planą. Verta atkreipti dėmesį, kad tikslai turi būti reikšmingi, ambicingi ir pagrįsti, t. y. turintys išmatuotą poveikį. Kai rodikliai apibrėžti, galima pereiti prie veiksmų plano kūrimo – parengti darbuotojų mokymo programą, įtraukti mokymui skirtą laiką į darbuotojų metinius planus, suplanuoti mokymo biudžetą.
Paskutinis šeštasis etapas apima stebėseną ir atskaitomybę. Įmonės tvarumo ataskaita yra geriausiai matoma viso darbo dalis, pasiekiama ir prieinama visoms suinteresuotosioms šalims, rodanti įmonės veiklą tvarumo srityje, problemų suvokimą ir sprendimus, progresą arba regresą. Taip pat tampa aiški ir metodika, kaip įmonė apskaičiuoja savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir kitokį poveikį ESG srityse.
Paprasta rasti tarptautinių standartų, reglamentų ir gidų, kaip rengti tvarumo ataskaitas. Taip pat labai naudinga susipažinti su lyderiaujančių įmonių ataskaitų pavyzdžiais. Vadovaujantis standartais ir pavyzdžiais, parengiama tokia tvarumo ataskaita, iš kurios iškart aišku, kaip įmonė tvarumą integruoja į savo verslo strategijas, kokius įsipareigojimus ir planus įgyvendina, kokias sistemas taiko siekdama tvarumo tikslų.
Tvarus verslas save suvokia kaip visumos dalį – daug dėmesio skiria ne tik siekdamas akcininko gerovės, bet ir geba kurti vertę visoms susijusioms šalims – darbuotojams, partneriams, tiekėjams, klientams, bendruomenėms ir kt. Šis gebėjimas padeda atrasti ir naujų galimybių – sužinoti įvairius poreikius ir lūkesčius, neatrastas galimybes.
Deja, labai greitų pokyčių tikėtis neverta. Vis dėlto, manau, kad procesus būtina spartinti, nes laiko pasipriešinti neigiamiems klimato pokyčiams lieka vis mažiau ir tai darys įtaką ne tik blogėjančiai socialinei visuomenės padėčiai, bet ir įmonių finansavimui. Finansų įstaigos tampa transformacijos katalizatoriais, nes bankai finansuoja du trečdalius visos ekonomikos Europoje. Todėl norint valdyti su klimato kaita susijusias rizikas, įmonių neturėtų nustebinti, kad ateityje bankai prašys vis daugiau duomenų – tvarumo politikų, tvarumo strategijų, CO2 emisijų ir kt.
Komentaro autorius Audrius Rutkauskas, SEB banko Tvarumo skyriaus vadovas
