Eduardas Petrulis. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų rinkos apžvalga
Energetinė krizė, kuri ištiko Europą po Rusijos invazijos į Ukrainą, laikoma didžiausia per pastaruosius 40 metų. Nors Europos Sąjungos šalys dėl to neatsisakė ilgalaikių kovos su klimato kaina ambicijų, priemonės, kurių buvo imtasi siekiant palengvinti išaugusių energetinių išteklių kainų naštą gyventojams ir verslui, turėjo įtakos ir šiai sričiai. Viena tokių – taip vadinamasis išankstinio naudojimo mechanizmas (angl. frontloading), kurį įgyvendinus padidinta apyvartinių taršos leidimų pasiūla 2023–2025 metais, taip pat sumažinant ją ateityje (dėl to leidimų skaičius rinkoje gana smarkiai sumažės jau 2026 metais).
Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra esminė ES kovos su klimato kaita politikos dalis, kurios tikslas – apriboti ir apmokestinti anglies dvideginio išmetimus į atmosferą. ES šalys, remdamosi Europos Komisijos pasiūlymu, nustato maksimalų anglies dvideginio kiekį, kurį gali išmesti sistemos dalyviai. Leidimai tai daryti (vienas leidimas suteikia teisę išmesti vieną toną anglies dvideginio), kurių skaičius laipsniškai mažinamas, parduodami per aukcionus, arba išdalinami nemokamai. Istoriniai duomenys rodo, kad apyvartinių taršos leidimų kainos svyravimai priklauso nuo rinkos lūkesčių dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų – joms gerėjant, leidimai brangsta, ir atvirkščiai (tai rodo ir taršos leidimų kainų koreliacija su „S&P 500“ akcijų indeksu). Kitas svarbus šios rinkos ypatumas, yra tas, kad, nepaisant trumpalaikių svyravimų, taršos leidimai linkę brangti. Todėl, nors leidimų kaina buvo laikinai smuktelėjusi dėl bankų sektoriaus iššūkių, išaugusios artėjančios recesijos grėsmės ir suprastėjusių pramonės sektoriaus nuotaikų, tikėtis, kad kaina kristų ilguoju laikotarpiu, nereikėtų. Pagrindinė to priežastis – ryžtingas Europos Sąjungos šalių įsipareigojimas kovoti su klimato kaita.
Tyrimų agentūros „Bloomberg New Energy Finance“ duomenimis, visame pasaulyje per rinkoje prekiaujamus instrumentus (tokius kaip europietiškieji apyvartiniai taršos leidimai), apmokestintų anglies dvideginio emisijų dalis per dešimt metų padidėjo nuo 5 iki maždaug 20 procentų. Tai nemažas pokytis, bet, norint įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslus, taršos leidimų rinkos kainos paprasčiausiai yra per žemos, be to, prekybos jais sistema apima tik dalį ekonomikos sektorių. Todėl, nors politikams tenka sunkus uždavinys derinti aplinkosaugos tikslus su pastaraisiais metais itin opiais tapusiais energetinio saugumo klausimais, tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu taršos leidimų kaina didės. Rinkos lūkesčius, kad leidimai brangs, rodo ir dabartinė ateities sandorių kreivė (lūkesčiai yra ne vienintelis, bet svarbus ateities sandorių kainas lemiantis veiksnys).
Į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą sutarta nuo 2024 metų įtraukti jūrų transporto sektorių. Jam iš pradžių bus skirtas tam tikras leidimų skaičius, kuris kiekvienais metais bus mažinamas 4,3-4,4 procentais. Kadangi taip staiga emisijų jūrų transporto sektorius, be abejo, nesumažins, taršos leidimų paklausa išaugs. Šiam sektoriui numatytas maksimalus apyvartinių taršos leidimų skaičius paklausą turėtų gerokai viršyti jau 2026 metais. Aviacijos sektoriui skirtas leidimų skaičius bus papildomai mažinamas (sparčiau, negu iki tol planuota) pagal naujus Europos Komisijos pasiūlymus, skirtus anglies dvideginio emisijoms iki 2030 metų sumažinti 55 proc. (taip vadinamąjį „Fit for 55“ teisės aktų paketą). Taigi, didėjant paklausai, kartu bus sparčiai mažinama ir pasiūla. „Bloomberg New Energy Finance“ prognozuoja, kad tokiu atveju leidimų kaina 2030 metais turėtų pakilti iki 160 eurų – gerokai aukščiau už dabartinę ateities sandorių kainą.
1. Bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius Europos Sąjungos rinkoje (mln. vienetų)
2. Apyvartinių taršos leidimų kaina (eurai už metrinę toną)
Šaltiniai: „Bloomberg New Energy Finance“, SEB bankas.
Kalbant apie apyvartinių taršos leidimų rinką, reikia pažymėti, kad, palyginti su kitomis finansinėmis priemonėmis, kaina, o kartu ir jos prognozės yra susijusios su gerokai didesne politine rizika. Tuo atveju, jeigu smarkiai išaugtų energetinių išteklių kainos, tikėtina, kad dabartinė sistema būtų modifikuojama. Vienas paprasčiausių būdų tai pasiekti – padidinti leidimų pasiūlą, arba nemažinti jos taip sparčiai, kaip buvo užsibrėžta. Paprastai tariant, leidimų skaičiaus rinkoje padidinimas 2023–2025 metais nebūtinai reiškia atitinkamą sumažinimą paskesniais metais. Antra vertus, netgi didesnis leidimų skaičius trumpuoju laikotarpiu nebūtinai reiškia žemesnes kainas. SEB grupės ekonomistų manymu, artėjančio tikėtino apyvartinių taršos leidimų pabrangimo įtaka neatidėliotinų sandorių kainoms turėtų pasimatyti jau 2024 metais, kai nuo kainų svyravimo rizikos 2026 ir 2027 metais drausis didelė dalis Europos elektros energijos tiekėjų, paprastai turinčių trejų metų draudimosi programas. Tuomet taršos leidimų kaina galėtų pakilti iki 105 eurų už metrinę toną. Dabartinė kaina biržoje siekia apie 84 eurus. Nors tai mažiau už visų laikų aukščiausią lygi, pasiektą 2022 metų rugpjūtį, kai vienas leidimas kainavo beveik 98 eurus, pigimas nebuvo toks didelis, kaip galima būtų manyti, turint omenyje staigią dujų kainos korekciją (dujos atpigo labiau už anglį – taršesnį energetinį šaltinį, dėl ko teoriškai mažėja leidimų paklausa). Tai lėmė padidintas leidimų skaičius aukcionuose, bet, kaip jau minėta, nuo 2026 metų šis mechanizmas veiks priešinga linkme, o visišką energetinį saugumą Europa iki to laiko vargu ar užsitikrins.
Nors įvairių finansų institucijų prognozės gana smarkiai skiriasi ir viena nuo kitos, ir nuo ateities sandorių kainų, tiek rinkos dalyviai, tiek prognozuotojai, atrodo, sutaria dėl vieno – apyvartinių taršos leidimų kaina ateityje kils, atviras klausimas lieka tik kaip sparčiai. Krizinės situacijos ir Europos politikų veiksmai gali šią tendenciją laikinai pristabdyti, bet ilguoju laikotarpiu leidimų brangimas atrodo neišvengiamas dėl Europos Sąjungos klimato kaitos mažinimo darbotvarkės įgyvendinimo. Kaip rodo praktika, iki šiol jos dalimi tampa vis ambicingesni tikslai.
Komentaro autorius Eduardas Petrulis, SEB banko Finansų rinkų departamento vyresnysis analitikas
