SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes: Lietuvos ekonomiką kausto sąstingis

Trečio ketvirčio Lietuvos BVP atitiko SEB ekonomistų lūkesčius, todėl šių metų 0,2 proc. BVP nuosmukio prognozė liko nepakeista nuo praėjusios prognozių peržiūros rugpjūtį. Nuo 1,8 iki 1,5 proc. pabloginta kitų metų BVP prognozė dėl kuklesnių eksporto ir investicijų 2024 metais atsigavimo prielaidų. SEB ekonomistai mano, kad kitąmet namų ūkiai vartos šiek tiek daugiau, ir tai bus pagrindinis nedidelio ekonomikos augimo veiksnys. Nekeičiama prognozė, kad 2024 metų birželį labiausiai tikėtinas pirmasis Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas dėl bazinės palūkanų normos sumažinimo. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų išsamias įžvalgas galite rasti antradienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.

„Nordic Outlook“ leidinį galite rasti čia, „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 84 numerį – čia.

Nuo didesnio nuosmukio ekonomiką apsaugojo augusios investicijos

Sąstingis. Taip galima apibūdinti dabartinę Lietuvos ekonomikos padėtį. Trečią ketvirtį Lietuvos BVP beveik nepakito, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Manome, kad paskutinį šių metų ketvirtį BVP pokytis bus beveik nulinis. Sąstingis nėra gerai, bet, atsižvelgiant į visus geopolitinius ir ekonominius iššūkius, toks rezultatas nėra prastas. Pavyzdžiui, Estijos BVP šiemet smuks daugiau negu 2 procentais, o Latvijos ekonomika – panašiu dydžiu kaip ir Lietuvos. Lietuvą nuo didesnio nuosmukio šiemet gelbėjo labai padidėjusios investicijos į infrastruktūrą. Tą aiškiai rodo inžinerinių statinių statybos apimtis, kurios augimo tempas ir pastaraisiais mėnesiais nelėtėjo. Darome prielaidą, kad kitąmet investicijos augs gerokai lėčiau negu šiemet. Jos vėl paspartės 2025 metais, kai įsibėgės investicijos, finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis.

Rugpjūtį, atnaujindami ekonomikos prognozę, teigėme, kad veikiausiai ateityje teks mažinti 2024 metų Lietuvos BVP prognozę. Tą padarėme, nes SEB grupės ekonomistai vėl sumažino pagrindinių mūsų šalies eksporto partnerių ateinančių metų ekonomikos prognozę. Euro zonos ekonomika kitąmet turėtų augti 0,7 proc., Jungtinės Karalystės – 0,5 proc., Norvegijos – 0,8 proc., o Švedijos mažėti 0,4 procento. Lietuvoje pramonės gamybos apimtis pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi, tačiau padėtis įvairiuose sektoriuose labai nevienoda. Dėl nepalankios paklausos tendencijos eksporto rinkose pramonės gamybos atsigavimo be kitų metų antro pusmečio nesitikime.

Paliekame prielaidą, kad kitąmet namų ūkių išlaidos lyginamosiomis kainomis didės beveik 3 procentais. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos turėtų augti gerokai lėčiau negu namų ūkių pajamos, todėl gyventojų perkamoji galia turėtų didėti. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad tiek, kiek didės pajamos, tiek augs ir namų ūkių išlaidos. Namų ūkių taupymo norma kitąmet turėtų būti truputį didesnė. Be to, šiemet gerokai ūgtelėjo namų ūkių išlaidos palūkanoms mokėti, ir tai taip pat daro neigiamą įtaką namų ūkių vartojimui. Kitąmet, jeigu pasiteisins lūkesčiai, kad tarpbankinės palūkanų EURIBOR palūkanų normos jau pasiekė piką, palūkanų normų įtaka namų ūkių vartojimui nebebus tokia didelė. Nereikėtų pamiršti, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte taip pat nemažai gyventojų perkamąją galią didinančių ir vartojimą skatinančių pasiūlymų.

Darbo rinkoje stabilu, kitąmet atlyginimai augs lėčiau

Darbo rinkos rodiklių prognozių pokyčiai nuo praėjusios apžvalgos yra minimalūs, nes per pastaruosius tris mėnesius padėtis beveik nepasikeitė. Registruotas nedarbas spalį buvo 8,2 proc., arba beveik toks pat kaip ir prieš metus. Atleidžiamų ir priimamų darbuotojų skaičius rugsėjį taip pat labai nesiskyrė nuo ankstesnių metų pokyčių. Dirbančiųjų skaičius vis dar buvo didesnis negu prieš metus.

Šiek tiek (nuo 8,2 iki 8,5 proc.) padidinome 2024 metų vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę. Jau žinome, kad kitąmet minimali mėnesio alga didės 10 proc., panašiai augs ir valstybės sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio fondas. Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis augs šiek tiek lėčiau negu 8 procentais. Nors atlyginimai kitąmet didės gerokai lėčiau, realusis darbo užmokesčio pokytis bus didesnis, nes vidutinė metinė infliacija kitąmet bus gerokai mažesnė negu šiemet.

Rugsėjį ir spalį infliacija Lietuvoje buvo truputį mažesnė, negu tikėjomės, todėl nuo 9 iki 8,8 proc. sumažinome šių metų vidutinės metinės infliacijos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) prognozę. Gruodį metinė infliacija pagal SVKI turėtų būti 2,8 procento. Kitų metų infliacijos 2,8 proc. infliacijos prognozė liko nepakeista. Tačiau didėja tikimybė, kad 2024 metų sausį, kai vėl atnaujinsime prognozes, bus galima šią prognozę sumažinti, ypač jeigu iki to laiko Izraelio ir „Hamas“ karas nepadarys įtakos energetikos produktų kainai.

Jau gana drąsiai galima teigti, kad šiuos metų pabaigoje būsto kainų pokytis bus nulinis. Tai yra geresnis, negu tikėjomės prieš metus, rezultatas. Tačiau kitų metų pradžioje įvairūs būsto kainų indeksai rodys metinį kainos nuosmukį. Aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje rudenį buvo istoriškai mažas – spalį, kaip ir ankstesniais mėnesiais, registruotų butų sandorių skaičius buvo mažiausias nuo 2012 metų. Visgi kitais metais bendras sandorių skaičius jau nebeturėtų būti mažesnis negu šiemet. Racionalu tikėtis, kad lūkesčiai, jog būtent šių metų paskutinį ketvirtį yra palūkanų normų pikas, o kitąmet jos sumažės, gali išjudinti rinką artimiausiais mėnesiais. Tačiau svarbu pernelyg neskubėti su lūkesčiais, kad palūkanos kitąmet sparčiai mažės.
  
Kitąmet didieji centriniai bankai pradės mažinti palūkanų normas

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet augs 0,5 proc., kitąmet – 0,7 procento. Tikėtina, kad paskutinį šių metų ir pirmus du kitų metų ketvirčius ekonomikos pokyčiai bus beveik nuliniai. Dėl mažėjančios infliacijos ir atsigaunančios gyventojų perkamosios galios galima matyti šviesą toli tunelio gale, tačiau stipresnės ekonominės padėties laukiame tik 2025 metais. SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad euro zonoje šiemet vidutinė metinė infliacija bus 5,5 proc., o kitąmet – vos 1,3 procento. Tiesa, vidutinė bazinė infliacija kitąmet dar viršys 2 proc. ir bus 2,7 procento. Ir toliau manome, kad kitąmet ECB pirmą kartą mažins bazines palūkanų normas birželį ir iš viso palūkanos kitąmet bus sumažintos tris kartus. Manome, kad 2025 metų pabaigoje bazinė palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe bus 2,5 procento (dabar ji 4 procentai).

2023 metų trečio ketvirčio JAV ekonomikos rodikliai viršijo lūkesčius, todėl dar padidinome šių metų BVP augimo prognozę nuo 2 iki 2,3 procento. Kitų metų ūkio plėtros prognozė padidinta minimaliai – nuo 0,9 iki 1,1 procento. Toliau manome, kad yra pakankamai prielaidų teigti, jog JAV pavyks išvengti kietojo ekonomikos nusileidimo. Nekeičiame prognozių, kad JAV centrinis bankas pirmą kartą palūkanas sumažins 2024 metų gegužę ir tų metų pabaigoje bazinė palūkanų norma bus 4 proc., arba 1,5 proc. punkto mažesnė negu dabar. Manome, kad euras JAV dolerio atžvilgiu kitąmet bus stipresnis negu šiemet, ir 2024 metų pabaigoje euras kainuos 1,14 JAV dolerio.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas