Kuo geriau gyvename, tuo geresnės kokybės ir sveikesnius maisto produktus perkame. Gal atvirkščiai, ekonominei padėčiai prastėjant, būtent šios prekės pirmiausia dingsta iš pirkinių krepšelio. Todėl bendrovės „Evaldo daržovės“ vadovas Evaldas Masevičius labiausiai būgštauja ne dėl brangstančių energetinių išteklių, kurie sudaro iki pusės visų daržovių verslo sąnaudų, bet dėl žmonių perkamosios galios ir poreikių.
„Pagrindinis mūsų veiklos rodiklis ir galutinis tikslas yra daržovių kokybė. Jei prekė yra pageidaujama, perkama, sumokami į auginimą investuoti pinigai, verslas gali judėti į priekį. O jau tada prasideda išlaidų, sąnaudų skaičiavimai“, – sako E. Masevičius.
Prieš 22 metus verslą Lietuvoje pradėjęs ūkininkas pastebi, kad žmonių mitybos įpročiai pasikeitė iš esmės. Jei pradėjus veiklą per dieną pavykdavo parduoti apie 15–50 kg špinatų, tai šiandien jų parduodama iki 500 kg. Panašios tendencijos ir salotų, prieskoninių daržovių – bazilikų, mėtų, melisų, rozmarinų – paklausos.
Šiuos pokyčius verslininkas sieja su besikeičiančiu gyvenimo būdu ir augančia sveikos mitybos svarba visuomenėje. Jei anksčiau daržovės būdavo tik mėsos ir bulvių patiekalo garnyras, šiandien įprastoje kasdienėje lėkštėje joms tenka lygiavertė proporcija.
Augant paklausai ir žmonių poreikiams, pasikeitė ir prekybininkų požiūris: pirmenybė teikiama vietinei, Lietuvoje užaugintai produkcijai, kurios nenutrūkstamą tiekimą reikia užtikrinti visus metus. Įtakos tam turėjo ir patobulėjusios technologijos. „Anksčiau šiltnamiuose užaugintos salotos būdavo lepios, todėl žiemos metu prekybininkai jas veždavosi iš pietinių šalių – Italijos, Ispanijos. Dabar turime technologijas, kurios leidžia visus metus užauginti beveik tokias pat salotas – sultingas, traškias, tvirtais lapais. Taigi atsižvelgdami į žmonių poreikius nuolat tobulėjame ir geriname produktų kokybę“, – teigia E. Masevičius.
Net šiltnamiai šiandien išmanieji
Salotų ir prieskoninių daržovių paklausa, pasak verslininko, yra stabili visais metų laikais. Tačiau jai didelę įtaką turi bendra ekonominė padėtis. Antai 2020-aisiais, vos prasidėjus pandemijai ir Lietuvoje paskelbus karantiną, salotų pardavimo apyvarta krito apie 30–40 procentų. Sumažėjusi ji buvo kelis mėnesius, tačiau galiausiai žmonės suprato, kad ilgai kruopomis, makaronais ir bulvėmis nepasimaitins, ir vasaros pradžioje pardavimo mastas staiga ūgtelėjo daugiau negu du kartus.
„Visais laikais, kuo daugiau žmonės dirba ir uždirba, tuo kokybiškesnio ir įvairesnio maisto nori, tuo daugiau pinigų skiria savo mitybai. Kartu didėja ir jų reikalavimai mums, augintojams. Daržovės turi būti ne tik skanios, gražiai atrodyti, bet ir turėti kuo mažiau pesticidų, herbicidų, būti kuo sveikesnės, tvariai užaugintos. Todėl, jei dar prieš keletą metų salotas augindavome plastikiniuose vazonėliuose, dabar naudojame popierinį apvalkalą, į kurį įpresuojamos durpės su sėklomis. Salotas suvalgę žmonės gali drąsiai viską išmesti – popierius ir durpės tiesiog suyra“, – sako „Evaldo daržovių“ vadovas.
Tvarumo keliu žengti ūkininkus skatina ir kitas veiksnys: augančios elektros, dujų kainos, brangstanti darbo jėga. Todėl diegiami taupesni, efektyvesni sprendimai.
E. Masevičiaus ūkis – ne išimtis. Gavęs Europos Sąjungos fondų paramą, prieš kiek daugiau negu metus ūkininkas perstatė ir iš pagrindų atnaujino šiltnamius. Juose įdiegtos naujausios technologijos: taupus, augalams tinkamą šviesos spektrą skleidžiantis LED apšvietimas, vanduo gaunamas iš lietaus ir sniego, o šiltnamiuose panaudojamas kiekvienas lašas, kurio neišgėrė augalai, o deginant dujas susidarantis CO2 patenka tiesiai į šiltnamius, kur augalai jį naudoja fotosintezei ir gamina deguonį. Taupyti šilumą ir energetinius išteklius taip pat padeda specialūs ekranai, tarsi užuolaidos nusileidžiantys atėjus nakčiai ar artėjant šalčiams.
Paklaustas, ar jau spėjo apskaičiuoti, kiek visos šios inovacijos padėjo sutaupyti, pašnekovas šypteli: „Žinoma, sąnaudos sumažėjo. Bet pagrindinis viso to privalumas yra ne sutaupytas vanduo, šiluma ar elektra, o visų pirma geresnė produkcijos kokybė. Tai svarbiausias rodiklis, nes būtent nuo jo priklauso, ar žmonėms tie produktai patiks, ar jie juos pirks. Kuo geresnio produkto nori, tuo daugiau turi investuoti į jo gamybą.“
Artimiausi metai – neramūs
Artimiausių metų didžiausi iššūkiai daržovių augintojams, anot E. Masevičiaus, yra trys. Pirma, bendra ekonominė padėtis ir žmonių perkamoji galia. Jei ji toliau augs ar bent išliks stabili, žmonės rūpinsis savo sveikata ir neatsisakys sveikatai naudingų maisto produktų, daržovių.
Antra, energetinių išteklių kainos, lemiančios 40 proc. šiltnamiuose auginamų lapinių ir prieskoninių daržovių savikainos. Pašnekovas svarsto, kad dujų ir elektros kainos turėtų stabilizuotis per artimiausius dvejus–trejus metus, tada ūkininkai galės tiksliau planuoti ir prognozuoti savo veiklą.
„Dujų šioje pramonės šakoje dar ilgai bus neįmanoma pakeisti, todėl labai svarbu, kad turime „Independence“ terminalą ir visada galėsime apsirūpinti dujomis. Turime planų statytis saulės elektrinę, tačiau ji padengs tik nedidelę dalį mūsų sunaudojamų energetinių išteklių. Kita vertus, ir nejaučiame poreikio tapti elektros gamintojais. Esame ūkininkai, ne energetikai, todėl geriau ir toliau gaminsime tai, ką suprantame“, – sako E. Masevičius.
Trečiasis, ilgalaikis iššūkis yra ir liks klimato kaita. Dėl sudėtingėjančių sąlygų po atviru dangumi užauginti didelį kiekį salotų ar prieskoninių daržovių yra itin sudėtinga, todėl jos visais metų laikais auginamos šiltnamiuose. Juose procesai – apšvietimas, drėgmė, šiluma – yra visiškai valdomi, automatizuoti, taigi augalams užtikrinamos kone idealios sąlygos.
Neapibrėžtumo laikotarpiu skaičiuoti būtina
Ir dabartiniai, ir laukiantys iššūkiai, ir besikeičiantys visuomenės poreikiai skatina žemės ūkio bendroves keistis, prisitaikyti, o pokyčiai neatsiejami nuo investicijų į naujas technologijas, veiklos efektyvumo gerinimą ir sprendimus, kurie padeda užauginti daugiau naudojant mažiau trąšų, pesticidų, herbicidų, energetinių išteklių. Nors energetikos kainų augimas, apsirūpinimas trąšomis ir jų kainos žemdirbiams turėjo didelę neigiamą įtaką, finansuotojai pastebi, kad ūkininkai šįmet yra optimistiški.
„Žinoma, ūkis ūkiui nelygu, padėtis visur skirtinga. Tačiau apskritai atkreipčiau dėmesį, kad SEB banko skolinimosi portfelyje ūkininkų poreikiai didėjo labiau negu kitų sektorių. Per devynis šių metų mėnesius ūkininkai ne tik skolinosi apyvartinėms lėšoms, bet ir investicijoms. Įvertinus tai, kad žemės ūkio sektorius dar gaus paramą, 2023 metų prognozę šiuo metu matome optimistiškesnę: ūkininkai naudos paramą, daugiau investuos, nes jaus didesnę konkurenciją rinkoje“, – prognozuoja SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu.
Kartu ji pastebi, kad karas Ukrainoje, energetinių išteklių kainos, prognozuojama recesija ir kitos priežastys lemia didelį neapibrėžtumą, todėl ūkininkams vertėtų kokybiškai įsivertinti savo pinigų srautus. Kaip pavyzdį ji pamini pandemijos laikotarpį, kai ūkininkai naudojosi paskolomis likvidumui ir apyvartai užtikrinti, o investavo į ilgalaikį turtą, tačiau vėliau atsirado tokių, kurie prašė peržiūrėti ir pakeisti paskolos grąžinimo terminus.
SEB banko paslaugų portfelyje daugiausia ilgalaikiai kreditai žemei pirkti. Jie sudaro dvi trečiąsias paslaugų portfelio. Kitas populiarus produktas – lizingas technikai, padargams, o trečioje vietoje – apyvartinių lėšų paskolos.
„Manome, kad ši proporcija turėtų keistis, nes ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nemiega, ruošiasi būti efektyvūs ir pelningi. Dabar daugiausia bus investuojama į valdas: techniką, technologijas ar tyrimus – tai, kas leis iš žemės paimti daugiau mažiau teršiant aplinką“, – svarsto R. Gucu.
Ūkininkai jaučia spaudimą keistis
Žemės ūkį R. Gucu vadina viena sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, kadangi jai įtaką turi ne tik vartotojų poreikiai, valdžios sprendimai, ekonominė ir geopolitinė padėtis, bet ir nevaldomi reiškiniai, tokie kaip orų sąlygos. Banko atstovės teigimu, tokios bendrovės kaip „Evaldo daržovės“, yra puikus pavyzdys, kaip žemės ūkio bendrovė, gamindama išskirtinius produktus, išlieka efektyvi, konkurencinga ir užsitikrina didesnę pridėtinę vertę.
Tačiau net radus nišą ir joje įsitvirtinus, ūkininkams svarbu nebūti paliktiems vieniems – nors derliui šiltnamiuose gamtos sąlygos tokios didelės įtakos neturi, kiti veiksniai yra aktualūs.
„Prie visų jau įvardintų iššūkių pridėčiau dar vieną – tai Europos Sąjungos žaliasis kursas. Šiuo metu žemės ūkis Europos Sąjungos mastu yra atsakingas už maždaug 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, taigi ūkininkai jau dabar jaučia ir ateityje jaus tik didesnį spaudimą keistis, veikti našiau, efektyviau, tvariau. Be abejo, visa tai neatsiejama nuo investicijų, todėl, siekiant tvarumo tikslų, būtina užtikrinti ūkininkų, valstybės ir finansų institucijų bendradarbiavimą“, – pabrėžia R. Gucu.
Pasak jos, SEB bankas jau dabar stengiasi prisidėti prie pokyčio, padėdamas ūkininkams persiorientuoti, skatindamas žaliųjų technologijų plėtrą, žaliosios ekonomikos augimą teikdamas rinkai savo paslaugas ir tiekdamas produktus nuo trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo iki lizingo žemės ūkio technikai įsigyti. Investicijos į pažangią techniką ir inovatyvius sprendimus leidžia dirbti efektyviau, mažina energetinių išteklių, trąšų ir herbicidų poreikį, o visa tai padeda tausoti aplinką.
