Pandemijos paskatintas elektroninės prekybos bumas slopsta: vis daugiau pirkėjų grįžta į tradicines parduotuves, kur pastebimas didžiausias pardavimo mastas nuo COVID-19 protrūkio pradžios. Vis dėlto daugelis pirkėjų, per pandemiją atradusių internetines parduotuves, jas renkasi ir toliau. Ką tai reiškia prekybininkams ir kaip jie gali geriausiai prisitaikyti prie naujos realybės?
SEB banko privačių klientų atsiskaitymo kortelėmis duomenys rodo, kad birželį metinės išlaidos pagrindinėms prekėms didėjo 11,5 proc., o elektroninė prekyba per metus susitraukė 3,5 procento. Ir nors vartotojai grįžta į fizines parduotuves, svarbu atsižvelgti į tai, kad elektroninės prekybos svyravimams didelę įtaką turi bazės efektas: 2020–2021 metų žiemą ir pavasarį griežto karantino metu elektroninės prekybos mastas buvo ypač išaugęs, o pastaraisiais metais normalizuojasi.
Per karantiną gyventojai aktyviai atsinaujino namų aplinką, įsigijo daug elektronikos prekių, daugiau pirko drabužių, batų, dažnu atveju – būtent internetu. Šiemet toliau smarkiai plečiasi drabužių e. prekybos segmentas, tačiau į namų atnaujinimą ar elektronikos prekes internetu žmonės investuoja mažiau.
Kita vertus, e. prekybos stabilizacija yra signalas, kad pirkimas internetu tampa įprastu dalyku – žmonės suprato, kad čia gali apsipirkti taip pat greitai ir patogiai, skirtumas tik tas, kad nereikia gaišti laiko važiuojant į fizinę parduotuvę ir jos lentynose ieškant reikiamų prekių. Žinoma, viskas priklauso nuo situacijos. Jei žmogus nori pasitarti, gauti konsultaciją ar prekės reikia skubiai, elektroninė parduotuvė ne visada gali tai užtikrinti.
Pirmenybė – drabužiams ir avalynei
Kad žmonių elgsenai įtakos turi prekių pobūdis, rodo ir SEB banko statistika. Antai drabužių ir avalynės internetinės prekybos metinis augimas birželį siekė 5,7 proc., kai bendras metinis šio segmento augimas buvo 8,3 procento. Elektroninės prekybos kanalais žmonės ypač dažnai naudojosi atsinaujindami garderobą pavasarį, o pernai gruodį ir šių metų pradžioje pirkėjai pamažu grįžo į prekybos centrus – tai lėmė ir bendri srautai švenčių laikotarpiu, ir patrauklūs kainų pasiūlymai išparduodant užsilikusias atsargas.
Pirkėjų internetu pasitikėjimas labai išaugo dėl nemokamos prekių grąžinimo galimybės.
Elektronikos prekių bendras SEB banko klientų metinis išlaidų augimas birželio mėnesį buvo 6,4 proc., užtat šių prekių pardavimo internetu mastas per metus susitraukė trečdaliu (34,1 proc.). Tokiam rezultatui didelę įtaką turėjo minėtas bazės efektas – per karantino suvaržymus 2020-ųjų pavasarį ir žiemą elektroninė prekyba buvo smarkiai išaugusi, o kai kuriais mėnesiais SEB banko kortelių turėtojų įsigyjamos elektronikos prekių dalis elektroninėse parduotuvėse net viršijo 30 procentų.
Sodo ir namų prekių pardavimo pokyčiai dar ženklesni: nors metinė atsiskaitymų vertė, įskaitant fizines parduotuves, padidėjo 14,8 proc., augimas slopsta – birželio mėnesį pardavimo apyvarta smuktelėjo 1,4 procento, o pardavimo internetu per metus susitraukė daugiau negu 40 procentų.
Visa tai rodo, kad karantino metu vykęs gyvenamosios aplinkos atnaujinimas pamažu stoja, žmonės išleidžia daugiau kitoms prekėms ir paslaugoms. Tolesnis šio sektoriaus kritimas tikėtinas ir dėl to, kad, per karantiną atsinaujinę sodą ir namus, gyventojai to paties nedarys dar bent kelerius metus. Elektroninės prekybos kanalo pardavimo dalis šiame segmente natūraliai nėra didelė ir nuosekliai grįžta į sau būdingą, priešpandeminį lygį.
Elektroninės vaistų ir grožio prekių prekybos metinis augimas rekordinis – didesnis negu 48 procentai. Palyginę pastebėtume, kad bendras metinis augimas visais kanalais buvo 24 procentai. Kita vertus, elektroninių kanalų dalis išlieka simbolinė ir tesiekia 1 proc. viso pardavimo masto. Galimybių augti išties yra, tačiau vargu ar elektroninė prekyba greitu metu galėtų atsiriekti didesnę dalį vaistų ir grožio prekių visos prekybos – žmonėms dažnai reikalinga profesionalaus vaistininko konsultacija, pasitarti dažnai norima ir perkant grožio prekes, taip pat parduotuvėje lengviau įvertinti pasirinkimą, ypač ieškant naujovių.
Taigi prekybos sektorius dabar yra kaip niekada dinamiškas, o pandemijos paskatinti pokyčiai tęsis ir toliau. Norėdami išlikti konkurencingi šioje greitai kintančioje aplinkoje, prekybininkai turėtų nuolat sekti tendencijas, taikyti naujas technologijas ir sprendimus bei atitinkamai planuoti savo verslo strategiją.
Įvairiau, lanksčiau, patogiau
Šiandien jau neužtenka tik būti ten, kur yra pirkėjai, – svarbu ir pasirūpinti jų apsipirkimo patirtimi nuo patogios prekių paieškos, plataus pasirinkimo iki įvairių atsiskaitymo būdų. Negalėdamas susimokėti taip, kaip jam patogu, žmogus gali atšaukti pirkimą paskutiniu momentu.
Prie pokyčių vertėtų prisitaikyti ir internetinėms parduotuvėms, ir įprastoms prekybos vietoms: vis daugiau žmonių nori susimokėti už pirkinius tiesiog priliesdami savo mokėjimo kortelę ar telefoną. Pavyzdžiui, vairuotojui, į degalinę užsukusiam tik įsipilti kuro, kur kas patogiau susimokėti prie kolonėlės ir išvažiuoti, o ne laukti eilėje kartu su kavos, dešrainių ir ledų pirkėjais.
Pasirinkimo ir lankstumo pirkėjai taip pat tikisi rinkdamiesi prekių pristatymą, todėl internete laimi elektroninės parduotuvės, siūlančios kelis pristatymo būdus – nuo atsiėmimo patiems, pristatymo paštomatu iki bent kelių kurjerių tarnybų. Leiskite savo klientams spręsti ir patiems rinktis, kaip paprasčiau, greičiau ir patogiau gauti prekes.
Kiekvieno ambicingo elektroninės prekybos mažmenininko dėmesio centre turėtų būti tvarumas, kadangi žmonės vis dažniau atkreipia dėmesį, kur apsiperka, kokį poveikį aplinkai tai daro, pradedant pačios parduotuvės tvarumo politika, baigiant prekių įpakavimu ir pristatymu. Didieji elektroninės prekybos mažmenininkai jau siūlo ekologiškas pristatymo alternatyvas, tokias kaip dviračių kurjeriai, elektromobiliai ar saulės energijos varomi krovininiai dviračiai, kokius Vilniuje visai neseniai pradėjo testuoti IKEA, taip pat atsisako popierinių pakuočių, jas pakeisdami biologiškai skaidžiomis pakuotėmis.
Na ir, žinoma, kuo geresnė apsipirkimo patirtis. Pokalbių robotai, padedantys pirkėjams internetu rasti norimas prekes ir sužinoti kitą svarbią informaciją, jau ne naujiena ir Lietuvos elektroninėse parduotuvėse. Didžiosios dalyvės, tokios kaip IKEA, „Sephora“, „Zara“ ar „Amazon“, žengia dar toliau, siūlydamos pažangius papildytosios realybės ir virtualiosios realybės sprendimus, kuriuos taikant galima pasimatuoti drabužius, išbandyti makiažą ar pamatyti, kaip konkretus daiktas atrodytų namuose.
Nesvarbu, ar dar tik kuriate elektroninės prekybos verslą, ar esate internetinės mažmeninės prekybos veteranas, stebėti elektroninės prekybos raidą ir kurti veiksmingą taktiką būtina visiems. Tik taip galėsite greitai reaguoti į kintančius pirkėjų poreikius, pritraukti ir išlaikyti klientus.
