Dauguma Lietuvoje veikiančių įmonių yra mažos arba vidutinės. Norėdami plėsti verslą, kai kurių įmonių savininkai ar vadovai kreipiasi į bankus dėl finansavimo. Pasiseka ne visiems – dažniausiai koją pakiša prastai atlikti namų darbai. SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu atkreipia dėmesį, kaip tinkamai pasirengti, kad įmonės gautų finansavimą.
Pasak SEB banko atstovės, įmonių paraiškas nagrinėjantys banko konsultantai įžvelgia pasikartojančių klaidų, kurios užkerta kelią gauti banko finansavimą, be to, ilgainiui gali pakenkti įmonės patikimumui ir verslo perspektyvoms.
2021 metais SEB banką pasiekė apie penkis tūkstančius paraiškų, kurias pateikė įmonės, siekusios gauti iki 200 tūkst. eurų paskolas verslo plėtrai vykdyti. Per praėjusius metus SEB bankas mažoms ir vidutinėms įmonėms suteikė paskolų, kurių bendra vertė siekė beveik 60 mln. eurų. Finansavimą gavo 40 proc. į banką besikreipusių įmonių.
„Paraiškų nagrinėjimas vyksta keliais etapais. Kiekvienos įmonės pateikti duomenys vertinami pagal nustatytus kriterijus. Jeigu gavus kreditavimo paraišką iškyla neaiškumų ir papildomų klausimų, banko konsultantai dažnai susisiekia su įmonės atstovais ir pasitikslina reikiamą informaciją“, – teigia R. Gucu.
Dėmesys – ne tik finansinėms ataskaitoms
Kaip pagrindinius kriterijus ir reikalavimus verslui, kad paraiška būtų greitai įvertinta ir gautas atsakymas, R. Gucu nurodo pakankamą įmonės veiklos trukmę, finansinį stabilumą, teigiamą verslo reputaciją ir paskolos struktūros suderinamumą su įmonės galimybėmis. Vertindami pagrindinę verslo riziką banko specialistai analizuoja ne tik ataskaitose pateikiamus finansinius duomenis, bet ir viešai skelbiamą informaciją apie įmonės veiklą, akcininkus, vadovus. Įsigilinama į investicijų objektą ir projektą, kuriam bus panaudotas finansavimas. Apžvelgiamos verslo perspektyvos ir prognozės.
Dažniausiai kliūtimi gauti finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms tampa finansiniai kriterijai. Pavyzdžiui, ketvirtadalis iš paskolos negavusių įmonių pelningumas yra nepakankamas, palyginti su planuojamomis investicijomis ir jų atsipirkimo laikotarpiu. Kitoms sutrukdė per didelės skolos arba tai, kad įmonės atstovai nori pasiskolinti tokią sumą, kuri yra didesnė negu visas įmonės įgytas turtas, arba įmonė visai neturėjo sukaupto pelno ir nuosavybės. Taip pat pasitaiko atvejų, kai banko konsultantams teko atkreipti dėmesį į įmonės planus įsigyti su verslo veikla tiesiogiai nesusijusių arba pernelyg brangių pirkinių ar investicijų, kurios, pavyzdžiui, padidina įmonės skolos lygį iki 7–8 metų pelno prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA), o pirkinio ar investicijos įprastas atsipirkimo laikotarpis yra bene perpus trumpesnis.
„Labai svarbu, kad klientas nuo pat pradžių įsitrauktų į bendrą finansavimo procesą ir nuolat bendrautų su banko konsultantu, pildydami dokumentus drąsiai klaustų, prašytų patikslinti, jei kuri nors informacija yra neaiški, įvardytų savo konkrečius finansavimo ir bendradarbiavimo ateityje lūkesčius. Mat daugelis klientų, besikreipiančių dėl finansavimo, sulaukia tik banko pirminio pasiūlymo, norėdami palyginti kainas, ir tada nustoja bendrauti. O tęsdami derybas jie dažnai gali gauti geresnį galutinį finansavimo sprendimą“, – priduria R. Gucu.
Patikimumą lemia tinkamai atlikti namų darbai
Apibendrindama mažų ir vidutinių įmonių finansavimo patirtį SEB banko ekspertė R. Gucu pateikia penkis patarimus, į ką svarbu atsižvelgti įmonėms, planuojančioms kreiptis į banką dėl finansavimo.
Veiklos tęstinumas. Pateiktos finansinės ataskaitos turėtų rodyti bent dvejų metų verslo istoriją ir nueitą kelią – su visais pakilimais ir kluptelėjimais. Banko konsultantams tai padeda suprasti verslo kryptį ir perspektyvas, įsitikinti verslo tęstinumu.
Finansinis stabilumas. Duomenys finansiniuose dokumentuose atskleidžia verslo būklę. Kai paskolų ir EBITDA santykis yra ne didesnis negu 3,5, laikoma, kad skolų lygis yra tinkamas. Taigi verslas turi ne tik uždirbti pelną, bet ir užtikrinti reguliarią tvarią finansinę padėtį, jei įmonės verslas yra cikliškas ar sezoniškas. Pelningumas turėtų būti išlaikytas, kad banko finansavimas suteiktų įmonei dar daugiau jėgos ir galimybių sėkmingai augti ateityje.
Reputacija. Pelnyti gerą reputaciją prireikia daug laiko, o sugriauti ją galima vienu neatsargiu žingsniu. Prieš suteikdamas finansavimą įmonei bankas privalo įsitikinti, kad įmonės, akcininkų, vadovybės reputacija yra gera, verslas nėra sukėlęs skandalų ar įsitraukęs į teisminius procesus, įmonės turtas nėra areštuotas. Finansų įstaigos paprastai vertina pastarųjų dvejų–trejų metų įmonių kredito istoriją, todėl praeities dėmių įtaka gali laipsniškai mažėti, jeigu įmonė pasimokė iš klaidų ir ėmėsi veiksmų, kad tai nesikartotų.
Apgalvoti norai. Finansavimas yra tarsi papildoma galia verslui, kad jis galėtų dar labiau įsibėgėti, augti ir plėstis, būtų konkurencingas ir vykdytų tvarią veiklą. Tad verslo tikslai turi būti apgalvoti ir racionalūs. Brangūs pirkiniai, kurie pirmiausia yra skirti savininkų norams ir poreikiams tenkinti, gali tiesiog neatitikti verslo galimybių ir net tapti našta. Banko konsultantai padės įvertinti investicijų objekto likvidumą, apskaičiuos, ar pinigų srautai yra stabilūs ir pakankami, kad įsipareigojimai ateityje būtų vykdomi sklandžiai ir nekiltų likvidumo rizikos.
Tinkamas turtas. Kriptovaliutos, dantų implantai ar dronai – pirkiniai, kuriems įsigyti kartais prašoma paskolos verslui, gali nustebinti. Todėl suprantama, kad banko konsultantams kyla klausimas, kaip įsigyti planuojamas turtas susijęs su verslo plėtra ir vystymu. Pavyzdžiui, kam įmonei reikia butų prie jūros, jeigu jos veikla – gamyba, o ne būsto nuoma ir poilsio pajūryje organizavimas?
SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorės Rūtos Gucu teigimu, prieš pildant paraišką kiekvienai mažai ir vidutinei įmonei verta atlikti namų darbus ir pasitarti su banko konsultantu, kad bendravimas su banko ekspertais vyktų sklandžiai: verslas gautų reikiamą finansavimą augti, o bankas paskolomis prisidėtų prie to, kad šalies įmonės augtų ne procentais, o kartais.
