Kodėl verslui reikėtų galvoti apie tvarumą, šiandien klausimų nebekyla – tai daryti skatina tiek visuomenė, tiek teisinė aplinka, tiek investuotojai ir finansinės institucijos. Tvaraus verslo ekspertas, „DSM“ inovacijų ir tvarumo vadovas Arjan Rensma sako, kad su aplinkosauginiais iššūkiais susidoroti padės technologijos, dėl kurių atsiranda ir naujas galimybes siūlančios rinkos. Šias temas jis tyrinėjo savo paskaitoje SEB Verslo augimo programos dalyviams.
Pasak A. Rensma, šiuo metu pasaulyje dominuoja dvi pasaulėžiūros: pirmoji teigia, kad viskas tik blogėja, vykstančių procesų jau nesustabdysime ir galime tik išmokti gyventi su jų pasekmėmis. Antroji pasaulėžiūra priešinga – anot jos, šiuo metu vyksta daug gerų dalykų ir esame tranzicijoje į kitokį pasaulį. „Manau, kad esame ant dar vienos technologinės revoliucijos slenksčio. Nors vis dar esame linijinės naudingų iškasenų ekonomikos dalyviai, ji po truputį baigiasi. Dabar „ateina“ ciklinė ekonomika, paremta atsinaujinančiais resursais. Mes, kaip verslininkai ir visuomenė, turėtume stebėti, kokios iš to kyla galimybės – o jų kyla daug“, – sako ekspertas.
Formuojasi naujos rinkos
Pasak pašnekovo, inovacijas sukurti užtrunka – todėl, siekdami problemų sprendimo dešimties metų laikotarpyje, kurti sprendimus turime jau dabar. A. Rensma teigimu, požiūrį į inovacijų diegimą būtų galima padalinti į du tipus: „pranašo“, sakančio, kad turėtume keisti elgesį, ir „išminčiaus“, teigiančio, kad mums padėti gali technologijos. „Tiesa, turime būti atsargūs, kad, besivadovaudami „išminčiaus“ požiūriu, nepervertintume technologijų galimybių. Taip pat reikėtų saugotis, kad vienas sprendimas netaptų visų sričių panacėja. Pavyzdžiui, dabar visi susižavėję vandeniliu ir jo potencialu. Jis iš tiesų labai naudingas, tarkime, sunkiojo transporto srityje. Tačiau visiškai neracionalu jį būtų naudoti automobiliams, kai jau turime elektromobilius“, – sako pašnekovas, tikindamas, kad svarbu yra įsivardyti tai, kokiu požiūriu vadovaujamės, nes iš to kyla atitinkami veiksmai.
Inovacijų prasme ekspertas skirsto rinkas į Raudonąjį ir Mėlynąjį vandenynus. Raudonasis – jau egzistuojanti rinka, kur plaukioja didieji verslo rykliai, kur vyrauja didžiulė konkurencija ir į kurią sunku įeiti su nauju produktu. Mėlynasis – dar tik besiformuojančios rinkos. „Pailiustruočiau „Teslos“ atveju – pernai net 80 proc. šios įmonės pardavimų sudarė ne elektromobiliai, o anglies dvideginio emisijų kreditai. Kadangi, pagal Europos Sąjungos reikalavimus, automobilių gamintojai negali viršyti tam tikro emisijų kiekio, tai jie minėtus kreditus perka iš „Teslos“, kuri, gamindama netaršius automobilius, turi kreditų perviršį. Taigi, yra atsiradusi tokia rinka, apie kurią prieš kelis metus nebūtume galėję pagalvoti“, – pateikia pavyzdį A. Rensma.
Kitas atvejis – „Cirque du Soleil“ trupė, kuomet susibūrę teatro ir cirko atstovai sukūrė unikalų dviejų menų hibridą. „Jie suprato, jog nepakonkuruos nei su kitais cirkais, nei su teatrais, nes abi rinkos yra Raudonojo vandenyno kategorijoje. Taigi, jie išsigrynino esminius elementus, dėl kurių žmonės eina tiek į teatrą, tiek į cirką, ir pagalvojo, ko gali atsisakyti. Atsisakė gyvūnų, nes juos išlaikyti reikėjo didžiulių išlaidų, ir pridėjo teatrinę muziką. Rezultatas – viena sėkmingiausių šiandienos trupių pasaulyje, kuri neturi konkurentų, nes susikūrė rinką ir joje dominuoja, gaudami daug finansinės naudos“, – naujos rinkos sukūrimo pavyzdį pateikia A. Rensma.
Tiesa, jis primena, kad kartu su naujomis galimybėmis Mėlynojo vandenyno rinkoje ateina ir didesnis darbo bei rizikos kiekis, nes čia kuriamas ne tik naujas produktas, bet ir visa rinka: jos standartai, matavimai ir panašiai. Pasak eksperto, jau yra atvejų, kai tai bendradarbiaudamos daro kelios kompanijos, taip pasidalindamos kaštus ir riziką.
Mažas nereiškia nereikšmingas
Anot eksperto, įsivardyti, kas konkrečiai svarbu jūsų verslui, gal padėti reikšmingumo matrica (Materiality Matrix), kurioje tradiciškai atsispindėdavo finansinės rizikos. Šiandien į ją įtraukti reikėtų visus reikšmingus organizacijos daromus ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius poveikius. Pasak A. Rensma, tokia matrica gali ne tik padėti įsivertinti verslo rizikas plačiąja prasme, bet ir padėti pritraukti klientų, nes būtent ji parodys, kokia problema gali būti sprendžiama, koks galėtų būti komercinis pasiūlymas.
Minėtus reikšmingus poveikius įsivardyti ir tvarumo versle kryptis išsigryninti gali padėti Jungtinių Tautų apibrėžti tvaraus vystymosi tikslai (Sustainable Development Goals). „Poveikio mastas nebūtinai turi būti didelis – galbūt turiu maisto prekių parduotuvėlę ir taip prisidedu prie bado panaikinimo tikslo“, – pataria pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad, dažniau nei didelės bendrovės, reikšmingus pokyčius rinkoje padaro būtent nedidelės įmonės ir startuoliai – pavyzdžiui, „ETQ“ kompanija, gaminanti veganiškus batus iš vynuogių odelių. „Kai šio verslo savininko paklausiau, kodėl jis tai daro, jis atsakė, kad nemato, jog didieji avalynės prekių ženklai imtųsi pokyčių, taigi, imasi jis“, – sako pašnekovas, kurio patirtis rodo, kad korporacijose tokias revoliucines idėjas įgyvendinti yra sunkiau.
Todėl jis ragina nedideles įmones žengti pirmuosius žingsnius tvarumo link ir ieškoti, kaip tvarūs sprendimai gali nešti pelną. „Man patinka mano kolegos citata, kurią dažnai naudoju – negalime būti sėkmingi pasaulyje, kuriam nesiseka“, – tvarius sprendimus diegti versle motyvuoja ekspertas.
SEB verslo augimo programa – šeštą kartą vykstanti mažoms ir vidutinėms įmonėms skirta programa. Programos tikslas – suteikti jauniems verslams žinias ir įrankius, kurias jie galėtų panaudoti siekdami tvarios ir inovacijomis grįstos plėtros. 2021–2022 m. programos atviras paskaitas galite rasti programos puslapyje ir 15min.lt.
